Rasa GEDVILAITĖ |
„Teatras yra gyvas organizmas. Čia visko nutinka – patiriame sėkmių ir nesėkmių, pasibarame ir taikomės“, – atvirauja Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus dramos teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas. Šie metai E. Radžiaus teatrui – jubiliejiniai, režisieriai ir aktoriai mini netgi tris svarbias teatrui datas: praėjo 50 metų, kai Kretingos kultūros centre gyvuoja dramos kolektyvas; 45-eri, kai jam vadovauti pradėjo šviesaus atminimo E. Radžius, ir 40 metų, kai suteiktas liaudies teatro vardas.
Vieni stipriausių Lietuvoje
Šilalės rajone gimęs E. Radžius Kretingoje paliko gilų pėdsaką, jo darbai ir jis pats nuolat prisimenami.
Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus bibliotekos personalijų žinyne pasakojama, jog E. Radžiui vaikystėje daugiausia įtakos turėjo motina, kuri, kai šeima gyveno Kaune, vesdavosi jį į teatrą. E. Radžiui vaikystėje tekdavo dalyvauti tėvo pastatytuose spektakliuose. 1949 m. jis įstojo į Kauno žemės ūkio akademiją, tačiau, susidarius nepalankioms materialinėms sąlygoms, pasimokius tris mėnesius, turėjo išvažiuoti. Atvyko į Darbėnus, kur žengė pirmąjį režisūrinį žingsnį į sceną – su kolektyvu pastatė pirmąjį spektaklį A. Čechovo „Meškos“.
Vėliau pasuko į Telšius. 1949-1950 m. jis ragavo Žemaičių dramos teatro aktoriaus, Telšių kultūros namų meno vadovo, vėliau – direktoriaus duonos. Telšiuose dirbo 17 metų.
Nuo 1969 m. darbavosi Kretingoje. Ėjo kultūros namų direktoriaus, meno vadovo pareigas, statė spektaklius. Jam paklusdavo visi žanrai – nuo satyrinių miniatiūrų ir primityvių amžiaus pradžios komedijų iki romantiškų, stipriai žiūrovų jausmus veikiančių spektaklių.
Pirmasis jo režisuotas spektaklis Kretingoje – I. Evald „Baladė apie mergaitę ir milžiną“. Vėliau rampos šviesą išvydo O. Vaildo „Žvaigždžių berniukas“, A. Liobytės „Kuršiukas“, M. Sluckio „Svetimos aistros“, J. Mackonio „Ulijona“ ir daugelis kitų.
Jam vadovaujant, 1974 m. Kretingos kultūros namų dramos kolektyvui suteiktas Liaudies teatro vardas, o 1977-aisiais – Liaudies muzikinio teatro vardas. Šis kolektyvas ilgą laiką buvo vienas iš stipriausių tokių teatrų Lietuvoje. 1975-aisiais trupė tapo respublikos mėgėjų teatrų apžiūros laureate.
E. Radžiaus iniciatyva, Kretingoje kasmet rengiama komedijų šventė „Vėinė joukā“, kurioje dalyvauja geriausi Lietuvos mėgėjiški teatro kolektyvai. Šiemet, minint jubiliejinius metus, ši komedijų šventė taip pat vyks.
Kretingiškiai šio režisieriaus neteko 2000-aisiais, o praėjus metams po jo mirties Kultūros rūmų dramos kolektyvui buvo suteiktas Egidijaus Radžiaus vardas. Pelnytos penkios nominacijos – „Tegyvuoja teatras“ (du apdovanojimai), už spektaklius „Kuprotas oželis“ ir „Upė ant asfalto“. Teatras taip pat pelnė dvi „Aukso paukštes“, apdovanojimus aktoriams ir už spektaklius įvairiuose festivaliuose, dalyvauta tarptautiniuose festivaliuose Latvijoje, Lenkijoje, Makedonijoje, Rusijoje, gastrolėse JAV.
Suteiktos pamokos
Tie, kuriems teko dirbti su gabiu režisieriumi, džiaugiasi turėję tokią galimybę – iš E. Radžiaus buvo galima daug ko pasimokyti. Vyriausiojo režisieriaus pareigas užimantis N. Gedminas prisiminė savo pirmąją pamoką, kurią jam suteikė E. Radžius: „Pirmasis mano statytas spektaklis buvo V. Slavkino „Blogas butas“, jis pasirodė 1998 metais. E. Radžiaus dramos teatre pradėjau dirbti metais anksčiau. Tais pačiais metais atrankai mėgėjų teatrų šventei spektaklį ruošė ir E. Radžius. Turėjau puikią pamoką visam gyvenimui, kuri įstrigo širdyje: režisierius juk galėjo pasakyti, jog dabar bus pristatomas jo spektaklis, ne mano, tačiau jis to nepadarė. Tuomet mano režisuotas spektaklis tapo finalininku, o jo ne, tačiau nesijautė jokios konkurencijos. Priešingai, E. Radžius labai pagelbėjo ruošiantis. Aš taip pat stengiuosi taip daryti su kolegomis, konkurencijos šioje srityje nejaučiame“.
Šiuo metu E. Radžiaus dramos teatre vaidina 35 aktoriai, beveik visi pernai atliko bent po vaidmenį viename ar kitame spektaklyje. Su jais dirba du režisieriai – N. Gedminas ir Donatas Žilinskas.
Svarų indėlį teatre paliko ir kiti čia dirbę režisieriai: Albina Buntinienė, Asta Kažukauskienė, Tomas Jašinskas, Gytis Vaineikis, Valdas Slavinskas, Eglė Miškinytė. „Kiekvienas režisierius tikrai paliko kažką savito, visi turėjo savų idėjų, kurias kartu su aktoriais įgyvendino. Jauni režisieriai, kūrę savo diplominius darbus, taip pat įdėjo daug pastangų, „pamėtėjo“ daug gerų idėjų. O kalbant apie E. Radžių, galima pasakyti, jog jis buvo ne pedagogas, tačiau turėjo tokią stiprią pedagoginę gyslelę, stiprią įtaigą. Jis buvo kaip teatro branduolys, kurį šalia esantys žmonės tarsi aplipdė. Be jo teatras neįsivaizduojamas“, – kalbėjo vyr. režisierius.
Norisi augimo
15 metų dramos teatre besisukantis N. Gedminas pastebi, jog labiausiai trūksta vidutinio amžiaus aktorių, tokių, kurie paprastai aktorystei, nors ir norėtų, neturi laiko, mat stengiasi įsitvirtinti gyvenime. Daugiausiai esama tų, kurie dėl nieko galvos jau nebesuka – vaikai užauginti, darbai nudirbti. Mielai vaidina mokiniai, studentai. E. Radžiaus dramos teatras jau turi ir veteranų: Birutė Laučienė, Liuda Grikpėdienė, Stasys Jauga, Vilma Miltakienė, antrą dešimtmetį teatre pradėjo Inga Kričfaluši, Andrius Gaubys, Svajūnas Bartkevičius, Antanas Jonaitis. „Gaila kiekvieno aktoriaus, kuris pasuka kitu keliu, tačiau toks gyvenimas. Jaunuoliai išvyksta studijuoti, atsisveikiname ir su visam išeinančiais. Smagu, kai susirenka bendraminčių klubas, bet vien tokio klubo nepakanka, norisi ir augimo, tobulėjimo. Smagu, jog tie, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių dabar aktyviai nedalyvauja teatro veikloje, vis tiek ateina į premjeras, renginius, susitikimus“, – kalbėjo vyr. režisierius.
Anot jo, itin džiugu, kai dramos teatras jauniems žmonėms tampa tramplinu į didžiuosius vandenis. Yra aktorių, kurios pirmuosius žingsnius žengė būtent Kretingos dramos teatre, o dabar dirba su itin stipriais režisieriais.
Pernai itin sėkmingai N. Gedmino režisuotame spektaklyje D. Lipskerovo pjesėje ,,Upė ant asfalto“ vaidmenis atliko Kęstutis Bručkus (studentas, šiuo metu gyvenantis ir vaidinantis Mažajame teatre) ir Aina Norgilaitė (tuomet dar mokinė, dabar jau studentė LMTA). Jie įtaigiai suvaidino paauglius bei jiems kylančias grėsmes, kurias išprovokuoja jų tėvų elgesys. Už šį spektaklį pelnytos trys nominacijos – „Tegyvuoja teatras“ (viena laimėta už scenografiją) ir „Aukso paukštė“.
Dramos teatre vaidina mėgėjai, tačiau žiūrovui kartais sunku atskirti juos nuo profesionalų. Tą patvirtino ir vyr. režisierius N. Gedminas, papasakojęs, jog yra matęs tokių stiprių pastatymų, ir ne profesionalių atlikėjų, o mėgėjų, kad net žadą atima. „Kai vadovas turi aiškią viziją ir geba ją perteikti aktoriams, tuomet ir sulaukiama tokio rezultato. O tokių žmonių išties esama ir daug. Turime ir mes daug draugų teatrų, su kuriais bendraujame, kviečiame atvykti pasidalinti savo pasiekimais“, – kalbėjo N. Gedminas.
Žiūrovas – skirtingas
Paklaustas, kaip aktoriai vertina žiūrovus, N. Gedminas atkreipė dėmesį, jog šiuolaikiniai žiūrovai tarsi ir pageidauja spektaklių, bet dažniausiai ne tokių, kurie yra vertinami profesionalų. „Neturiu nieko prieš komercinius spektaklius. Nuo seno egzistuoja tokio tipo spektakliai, pavyzdžiui, pirmieji dramaturgai, tokie kaip Sofoklis, iki šiol minimi, o apie tuos spektaklius, kurie buvo vaidiname gatvėse, nieko nežinoma, kas juos prisimena. Panašiai šiandien ir su komerciniais spektakliais. Žmonės eina pasižiūrėti į tuos veidus, kuriuos mato televizijos ekranuose, bet man nesuprantama, kam tą daryti, kai galima tą patį per televiziją pasižiūrėti. Kai pat ėmiau režisuoti, galvojau, kad su žiūrovais bus paprasčiau, bet anaiptol. Bet itin būna gera širdyje, kai gatvėje pasiveja jaunas žmogus ir pasako: „Žinot, režisieriau, tai buvo pats geriausias mano matytas spektaklis“. Tai geriausias įvertinimas“, – šypsojosi režisierius.
E. Radžiaus teatre taip pat vyrauja įvairių žanrų spektakliai – varijuoja tarp rimtų ir komedijų. Statant spektaklį, būtina nustatyti, kam jis skirtas, kokiam žiūrovui. Kaip pastebėjo N. Gedminas, ir tarp kretingiškių esama teatro mėgėjų, kurie mielai lankosi spektakliuose, suteikiančiuose peno mąstymams.
O ką E. Radžiaus dramos teatras žada jubiliejaus proga? Vyr. režisierius visiškai paslapties neatskleidė. „Metų pabaigoje planuojame premjerą, tarsi baigiamąjį šių metų renginį. Nesakiau net aktoriams, ką tiksliai vaidinsime, bet tai bus toks spektaklis, kuriame vaidins visi. Planuojamos trys premjeros, kurių viena – jau Teatro dienai. Ruošiamės ir Dainų šventei. O kaip jau bus, niekas negali pasakyti, visokių dalykų atsitinka, ypač mėgėjų teatre“, – sakė N. Gedminas.
