Laima STONKUVIENĖ |
Sekmadienį minėjome Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Vadovaujantis LR vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsniu „Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo vietos ir progos“, tądien prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įmonių ar organizacijų, gyvenamųjų namų turėjo būti iškeltos valstybės vėliavos. Šią pareigą, kaip pastebi policijos pareigūnai, seniūnijų vadovai – seniūnai, atlieka vis daugiau gyventojų. Tačiau pasitaiko ir akibrokštų. Vienas tokių užfiksuotas ir šiemet – praeiviams akis badė ir stebėtis vertė prie vieno gyvenamojo namo iškelta Tarybų Lietuvos vėliava.
Sovietinius simbolius naudoti draudžiama
Nežinia, ar sovietiniu kūju ir pjautuvu puošta ir dar antraip pakabinta vėliava iškelta dėl to, kad lietuviškos trispalvės tiesiog neturima, ar tokiu veiksmu reiškiant protestą kažkam ir dėl kažko. Bet kuriuo atveju, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, už nacistinių ar komunistinių simbolių platinimą ar demonstravimą yra baudžiama.
Sovietinių ir nacistinių simbolių draudimas Lietuvoje įsigaliojo 2008 metų birželį Seimui priėmus specialų įstatymą, kuriuo nacistinės Vokietijos, SSSR ar tarybinės Lietuvos vėliavos, herbai, ženklai ar uniformos, šių režimų organizacijų simbolika – svastikos, SS ženklas, sovietinis kūjis ir pjautuvas, raudona penkiakampė žvaigždė ir kt. – buvo uždrausti naudoti ar rodyti viešai. Už tokio draudimo nesilaikymą žmogui gali būti skirta bauda nuo 500 iki 1 tūkst. litų su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimu. Tiesa, baudos neskiriamos tais atvejais, kai simbolika naudojama muziejų veikloje atspindint istorinius įvykius, totalitarinių režimų veiklą, švietime, moksle, antikvarinių daiktų prekyboje. Baudos netaikomos ir tuomet, kai naudojama oficiali egzistuojančios valstybės simbolika. Nebaudžiami ir Antrojo pasaulinio karo dalyviai, kurie įvairiomis progomis vilki sovietinę uniformą.
Neiškėlus valstybės vėliavos – įspėjimas arba bauda
Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje oficialiai gali būti naudojamos Lietuvos valstybės vėliava, Lietuvos valstybės istorinė vėliava, Europos Sąjungos vėliava, tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavos, LR Prezidento vėliava, apskričių ir savivaldybių vėliavos, stalo ir automobilio vėliavėlės. Kitos vėliavos negali būti identiškos Lietuvos valstybės vėliavai.
Neiškėlus valstybės vėliavos, t.y. pažeidus vėliavų kėlimo tvarką, taip pat numatyta administracinė atsakomybė. Pirmą kartą prasižengusiam gyventojui toks pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 10 iki 30 litų, vėliavos neiškėlus virš valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos vadovui gresia bauda nuo 30 iki 60 Lt. Administracinė nuobauda už šį pažeidimą jau baustiems asmenims užtraukia baudą nuo 30 iki 60 Lt, valstybės ar savivaldybių institucijų bei įstaigų administracijos vadovams – nuo 60 iki 120 Lt.
Keliama 18 kartų
Valstybės vėliava iškeliama nuo 7 iki 22 valandos 18 kartų per metus, taip pat valstybės paskelbtomis gedulo dienomis. Trispalvė gali būti iškeliama ir kitomis progomis, tačiau su sąlyga, kad ji nebus pažeminta.
Vėliavą ir gyventojams, ir institucijoms privalu iškelti:
Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.
Valdiškos institucijos vėliavą taip pat turi iškelti:
Sausio 1 d. – Lietuvos vėliavos dieną, sausio 13 d. – Laisvės gynėjų dieną, vasario 24 d. – Estijos nepriklausomybės dieną, kovo 29 d. – Lietuvos įstojimo į NATO dieną, gegužės 1 d. – Lietuvos įstojimo į ES dieną, gegužės 9 d. – Europos dieną (kartu su ES vėliava), birželio 14 d. – Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu), birželio 15 d. – Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu), liepos 15 d. – Žalgirio mūšio dieną,
rugpjūčio 23 d. – Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, rugpjūčio 31 d. – Laisvės dieną, rugsėjo 23 d. – Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu), spalio 25 d. – Konstitucijos dieną, lapkričio 18 d. – Latvijos nepriklausomybės dieną, lapkričio 23 d. – Lietuvos karių dieną.
