Home Blog

Vienai Lietuvos draudimo įmonei škvalo ir krušos kaina – 150 tūkstančių eurų

0
Škvalas. Nuotrauka EVA media ©

Didžiausia draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ praneša, kad dėl vakar pavakare kai kurias Lietuvos teritorijas palietusios gamtos stichijos, nukentėjusių klientų skaičius pasieks 300, jų žaloms atlyginti prireiks ne mažiau kaip 150 tūkstančių eurų. „Lietuvos draudimo“ skambučių centras visą penktadienio rytą intensyviai registruoja klientų pranešimus apie audros žalą.

Audringi orai, kruša, apgadino klientų turtą didžiojoje Lietuvos dalyje, ypač rytiniame šalies pakraštyje, taip pat pajūryje. Šios audros ypatumas – jei anksčiau daugiausiai nukentėdavo gyventojų būstai, tai šį kartą kruša apgadino gyventojų automobilius, krušos padaryti nuostoliai jiems gana ženklūs.

„Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad šiemet per gegužę ir birželį šalį jau aplankė ketvirtoji didesnių nuostolių sukėlusi gamtos stichija, pernai tuo pat laikotarpiu tokių gamtos jėgų buvo dvi. Jeigu pernai per gegužę-birželį dėl audrų klientams išmokėjime 107 tūkstančius eurų, tai šiemet ši suma kone tris kartus didesnė, nors birželis dar tik įpusėjo. Be abejo, tai nulemta neįprastai karštų orų, kuriuos natūraliai palydi liūtys, audros ir kruša“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Didžiausia draudimo išmoka šį birželį siekė kiek daugiau nei 1,5 tūkstančio eurų, suma išmokėta ledo krušos padarytai žalai atlyginti – apgadintas namas ir kiti aplinkiniai statiniai. Tuo tarpu vidutinė „Lietuvos draudimo“ išmoka audros žaloms atlyginti šį mėnesį siekia beveik 370 eurų, praneša draudimo bendrovė.

Ekspertų patarimai gyventojams – lyjant ir žaibuojant sandariai uždaryti visus balkonus, langus, orlaides, išjungti ir ištraukti iš elektros lizdų visus prietaisus. Automobilių rekomenduojama nestatyti po medžiais, nes virstantys medžiai ar jų šakos gali sukelti nemenkas žalas, taip pat rekomenduojama pagal galimybes automobilius palikti po stogu – pavėsine, garaže ar dengtoje parkavimo aikštelėje – taip išvengsite krušos apgadinimų automobiliui.

Draudimo ekspertai sako, kad šiltuoju metų laiku audrų ir žaibavimų bei liūčių nuostoliai išauga keletą kartų, lyginant su kitais metų laikais.

Patyrusiems žalą gyventojams „Lietuvos draudimo“ ekspertai primena, kad pirmiausia reikia imtis neatidėliotinų gelbėjimo veiksmų, jei reikalinga iškviesti avarines tarnybas, registruoti įvykius klientai gali jiems patogiausiu būdu – telefonu ar internetu, užregistravus įvykį žalų ekspertas susisieks dėl apžiūros laiko. Esant galimybei patariam patirtus nuostolius nufotografuoti telefonu. Liūties ir vandens sukelti nuotoliai bus vertinami turtui išdžiūvus, kad būtų galima tiksliau nustatyti nuostolių dydį.

Ingrida Žaltauskaitė
AB „Lietuvos draudimas“ Komunikacijos vadovė

Kaip per 66 dienas susiformuoti gamtai draugiškus įpročius

0

Lietuvoje jau ne vieneri metai siekiama netradiciškai ugdyti moksleivių ekologinį sąmoningumą. Šią vasarą pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ bei aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ bendras projektas „Žalioji olimpiada“ kviečia mokyklų bendruomenes, mokinius bei Lietuvos šeimas prisijungti prie aplinkos kokybės gerinimo ir priimti vasaros iššūkį „Vasara be plastiko“, kuriuo siekiama aplinkosaugos idėjas paversti praktiniais darbais, o darbus – įpročiais.

„Vasara suteikia mums daug gerų emocijų ir smagios veiklos, tačiau tuo pačiu jos metu sukuriama ir daugiau plastiko pakuočių atliekų, toli gražu nepadedančių gamtos saugojimui. Atostogų metu poilsiaujant gamtoje dažnai neišvengiame plastikinių maišelių, gėrimų butelių ar vienkartinių indų, kurie išmetami vos po kelių minučių naudojimo. Taigi, vasarą itin svarbu pradėti formuoti švaresnės bei draugiškesnės gamtai gyvensenos įprotį, mažinant plastiko naudojimą“, – teigia Simona Rasalė, VšĮ „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė.

Remiantis Europos komisijos duomenimis, kasmet europiečiai išmeta 25 mln. tonų plastiko atliekų ir tik mažiau nei 30 proc. jų surenkama perdirbti. Visame pasaulyje plastikas sudaro 85 proc. paplūdimių šiukšlių.

Iššūkis „Vasara be plastiko“ skatina mažinti plastikinių daiktų vartojimą, pakeičiant juos daugkartinio naudojimo alternatyvomis – plastikinius pirkinių maišelius medžiaginiais, plastikinius šiaudelius – metaliniais, vienkartinius indus – daugkartiniais, kasdien naudojamais namuose, o plastikinius vandens buteliukus – gertuvėmis.

Iššūkio metu bus fiksuojami rezultatai: „sutaupytų“ arba, kitaip tariant, nesusidariusių plastikinių pakuočių atliekų kiekis, nurodant iššūkio laiką. Aktyviai įsitraukti į iššūkį skatinamos ne tik nacionalinėje „Žaliojoje olimpiadoje“ dalyvaujančių mokyklų komandos, bet ir šeimos ar tiesiog ekologinėmis idėjomis besidominčios draugų kompanijos.

„Įpročio suformavimas gali būti varginantis procesas, o mokslininkų skaičiavimais – naujo, nereikalaujančio valios pastangų įpročio įgijimas užtrunka vidutiniškai 66 dienas. Todėl „Vasarai be plastiko“ skiriame 93 dienas – nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d., iš kurių projekte nepertraukiamai dalyvauti reikia ne mažiau kaip 66 dienas. Tai padės iššūkį priėmusiems dalyviams susiformuoti ilgalaikius įpročius, kuriems nebereikės papildomų pastangų“, – teigia „Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė.

Daugiau informacijos apie iššūkį rasite: https://bit.ly/31tol6d

Simona Rasalė
Marketingo ir komunikacijos vadovė

Vegetariški bei veganiški patiekalai, kuriuos lengvai pasigaminsite ant grilio

0
Ant grilio kepti nektarinai.

Atšilus orams norisi kuo dažniau būti gamtoje, o buvimas gamtoje neatsiejamas nuo iškylų bei grilio. Nors dažniausiai esame pripratę ant grilio kepti kepsnius, šašlykus ar kitus mėsos gaminius, nepamirškime ir skanių daržovių receptų. Vieno Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas dalinasi receptais, kurie puikiai tinka ne tik šalia mėsos, tačiau yra ir labai skani jos alternatyva vegetarams bei veganams.

Grilyje keptų nektarinų bei cukinijų salotos su mėtų padažu

Reikės: 3 nektarinų, cukinijos, saujos sėjamosios pipirnės, saujos šviežių mėtų, saujos baziliko, citrinos, šaukšto alyvuogių aliejaus, žiupsnelio druskos bei pipirų.

Paruošimas: supjaustykite nektarinus per pusę, o tada puseles dar į 4-8 skilteles. Cukiniją pjaustykite plonais, išilgais pjūviais. „Supjaustytą cukiniją bei nektarinus kepkite ant grilio apie 2-4 minutes iš kiekvienos pusės. Visus likusius ingredientus sudėkite į trintuvą ir sutrinkite iki vientisos masės. Į didelę lėkštę sudėkite cukiniją bei nektarinus ir pagardinkite pagamintu padažu. Šis patiekalas palepins gomurį tiek karštas, tiek šaltas“, – pataria Aidas Poleninas.

Grilyje keptų daržovių fachita su kreminiu aitriųjų paprikų padažu

Marinatui reikės: ¼ stiklinės alyvuogių aliejaus, ¼ žaliosios citrinos sulčių, 2 smulkintų česnako skiltelių, arbatinio šaukštelio aitriosios paprikos miltelių, arbatinio šaukštelio smulkinto kumino, arbatinio šaukštelio džiovinto raudonėlio, žiupsnelio druskos bei pipirų.

Kreminiam padažui reikės: 2-6 aitriųjų paprikų (be kotelių, perpjautų per pusę), 1-2 arbatinių šaukštelių alyvuogių aliejaus, stiklinės anakardžio riešutų (4-8 valandas mirkytų vandenyje ir nusausintų), pusės stiklinės sojos arba migdolų pieno, ¼ stiklinės vandens, ¼ stiklinės žaliosios citrinos sulčių, 2 arbatinių šaukštelių agavos sirupo, pusės stiklinės šviežios kalendros, žiupsnelio druskos.

Grilio daržovėms reikės: 450 g smidrų, 2 didelių pievagrybių (supjaustytų išilgai), didelės cukinijos (supjaustytos griežinėliais), 1 paprikos (supjaustytos juostelėmis), raudonojo svogūno.

Serviravimui reikės: 4-6 tortilijų.

Paruošimas: marinato ingredientus sumaišykite mažame dubenyje. Susmulkintas daržoves supilkite į negilų indą ir apliekite jas marinatu. Kambario temperatūroje daržoves marinuokite 30-60 minučių. Aitriąsias papirkas padenkite alyvuogių aliejumi, sudėkite ant grilio ir kepkite tol, kol jos suminkštės, apie 5 minutes. „Aitriąsias paprikas sudėkite į trintuvą kartu su anakardžio riešutais, pienu, vandeniu, žaliosios citrinos sultimis ir agavų sirupu. Smulkinkite tol, kol masė pasidarys vientisa. Vėliau įdėkite kalendrą ir vėl smulkinkite, visą sutrintą masę pagardinkite žiupsneliu druskos. „Supjaustytas daržoves kepkite ant grilio tol, kol jos suminkštės, tuomet apverskite ir pagardinkite likusiu marinato padažu. Tortilijas pašildykite ant grilio 1-2 minutes ir pripildykite keptomis daržovėmis bei padažu. Jeigu tortilijos būtų per aštrios, pasiruoškite iš graikiško jogurto, mėtos ir žaliosios citrinos paruoštą padažą. Pieno produktai numalšina aštrių patiekalų skonį burnoje“, – receptu ir patarimu dalinasi maisto gamybos ekspertas.

Perlinių kruopų salotos su šparaginėmis pupelėmis

Reikės: stiklinės nevirtų perlinių kruopų bei 2 stiklinių virtų perlinių kruopų, šlakelio alyvuogių aliejaus, saujos šparaginių pupelių, citrinos (perpjautos per pusę) , pusės stiklinės sojos faršo, 2 valgomųjų šaukštų fetos, 2 arbatinių šaukštelių kaparėlių, 2 ridikų, saujos žirnių, ¼ stiklinės smulkintų pistacijų.

Padažui reikės: 2 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus, valgomojo šaukšto baltojo vyno acto, arbatinio šaukštelio garstyčių, arbatinio šaukštelio čiobrelio, ¼ arbatinio šaukštelio klevų sirupo, žiupsnelio druskos bei pipirų, 2 valgomųjų šaukštų vandens.

Paruošimas: perlines kruopas puode virkite 15-25 minutes, tačiau nepamirškite vadovautis instrukcijomis ant pakuotės, perlinės kruopos neturėtų būti per minkštos“, – perspėja A. Poleninas. Išberkite jas ant lėkštės ir apšlakstykite alyvuogių aliejumi. Mažame dubenyje paruoškite salotų padažą, išmaišykite alyvuogių aliejų, baltojo vyno actą, garstyčias, čiobrelius, klevų sirupą, druską, pipirus bei vandenį ir padėkite į šoną. Perlines kruopas pagardinkite puse dubenėlyje esančiu salotų padažu. Šparagines pupeles bei abi citrinos skilteles apšlakstykite alyvuogių aliejumi bei pagardinkite druska ir pipirais. Ant grilio kepkite 6-8 minutes. Sojos faršą pakepinkite. Iškeptas šparagines pupeles, citrinas, kitus likusius ingredientus suberkite į indą, pagardinkite padažu, keptos citrinos sultimis bei žiupsneliu druskos ir pipirų.

Ernesta Dapkienė
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė

Darbas užsienyje traukia vis mažiau: užsikabinę Lietuvoje svetur nebesižvalgo

0

Susikrauti lagaminus ir vykti ieškoti galimybių svetur – toks planas tarp vasarą užsidirbti siekiančių lietuvių dar visai neseniai buvo itin populiarus. Tačiau vis dažniau jis iškeičiamas į lietuviškos vasaros malonumus ir karjeros galimybes mūsų šalyje. Būtent šie privalumai nusveria greito, tačiau augimo galimybių daugeliu atveju nesuteikiančio, uždarbio galimybę Ispanijos braškių plantacijose ar Norvegijos statybų aikštelėse. Dėl to vis dažniau galima išgirsti istorijų, kuomet emigracijos atsikandę ar jos paskutinę minutę atsisakę lietuviai sėkmingai įsitvirtina ir karjeros aukštumų pasiekia Lietuvoje.

Įsidarbinę vasarai atranda save ir naujas galimybes

Vieno Lietuvoje veikiančio prekybos  tinklo Personalo departamento direktorė Margarita Plešakienė sako, kad tokių istorijų, kai sezoninis darbas tampa savotišku atspirties tašku karjerai, netrūksta, o pradėjus nuo darbo aptarnavimo srityje visuomet galima pakilti aukščiau.

„Kiekvienais metais sezoniniams darbui kurortų ir kitų miestų parduotuvėse priimame kelis šimtus darbuotojų. Vien šiemet įdarbinsime 800 žmonių. Nemaža dalis atėjusių padirbėti laikinai supranta, kad jiems prekybos sritis yra artima, pamato karjeros galimybes, todėl pasilieka. Maždaug trečdalis visų sezoninių darbuotojų lieka toliau dirbti mūsų tinkle, palaipsniui užima vis aukštesnes pareigas. Dalis pareigose jau būna pakilę vasaros sezonui dar net nepasibaigus. Kiti gi pasisemia vertingos patirties, kuri padeda žmonėms siekiant savų tikslų kitose srityse“, – sako M. Plešakienė.

M. Plešakienė pripažįsta, kad jaunimui dažnai ypač patraukli būna galimybė dirbti pajūrio kurortuose, kur jie gali derinti darbą ir vasaros malonumus. Dalis žmonių vien dėl noro vasarą leisti gimtojoje šalyje atsisako minties emigruoti, o vėliau pamato, kad Lietuvoje gali pasiekti daug daugiau nei svetur.

Iš sandėlių Anglijoje – į direktoriaus kėdę Lietuvoje

Būtent tokia yra vilniečio Tomo istorija. Kaip ir nemaža dalis jo bendraamžių, Tomas baigęs mokyklą nusprendė išbandyti laimę užsienyje. Vaikinas dirbo Anglijoje, sandėliuose, bet laimės svetur nerado. „Labai man ten nepatiko, todėl grįžau“, – nedaugžodžiauja Tomas, kuriantis savo gyvenimą gimtinėje ir nebeplanuojantis niekur išvykti. „Jeigu nori, gali gerai gyventi ir Lietuvoje“, –  įsitikinęs jis.

Po metų praleistų užsienyje Tomas Lietuvoje skubiai ieškojo darbo. Giminaičiai pasiūlė pabandyti padirbėti maisto prekių parduotuvėje. Dvi savaites pasimokęs naujokas pradėjo dirbti Vilniaus Pilaitės mikrorajone esančioje  parduotuvėje. „Įsidarbinau ir man patiko“, – prisimena Tomas.

Dirbdamas parduotuvėje jis nusprendė, kad savo karjerą nori sieti su prekyba. Dėl to vaikinas įstojo į Vilniaus kolegiją – derindamas darbą parduotuvėje ir mokslą neakivaizdiniame skyriuje studijavo prekybos vadybą ir tarptautinę prekybą.

Darbštų ir gabų jaunuolį greitai pastebėjo ir įvertino jo vadovai. Kai parduotuvėje atsilaisvino parduotuvės direktoriaus pavaduotojo pareigos, Tomas nusprendė į jas kandidatuoti ir buvo paskirtas pamainos vadovu. Nuo to laiko vaikinas sparčiai lipo karjeros laiptais, o praėjusių metų pabaigoje buvo paskirtas sostinės Taikos gatvėje esančios parduotuvės direktoriumi.

Iniciatyviems galimybių netrūksta

Tomas pasakoja, kad gimtojoje šalyje dirbti daug maloniau, o ir karjeros galimybių čia tikrai yra. Svarbu norėti tobulėti ir nebijoti rodyti iniciatyvos.

„Jei labai norėsi, tai tikrai pasieksi savo tikslą. Žinoma, reikia rodyti iniciatyvą, dalintis savo mintimis, idėjomis, netylėti, vaizdžiai tariant, nesislėpti po stalu. Tuomet ir galimybės atsivers. Mano darbas man tikrai patinka – jis nemonotoniškas, visuomet daug veiksmo, naujovių. Be to, kolektyvas geras, tad linksma dirbti kartu“, – savo sprendimu grįžti į Lietuvą ir čia pradėti karjerą džiaugiasi Tomas.

Nuo emigracijos sustabdė sezoninis darbas Nidoje

Klaipėdietė Agnė praėjusią vasarą taip pat jau buvo pasirengusi kelti sparnus ir vykti geresnio gyvenimo ieškoti užsienyje, tačiau pirmiausiai merginai reikėjo susitaupyti kelionei ir gyvenimo pradžiai nepigioje Norvegijoje. Būtent į šią šalį kelios merginos draugės jau buvo išvykusios dirbti pagyvenusių žmonių slaugėmis. Prieš pasekdama jų pėdomis Agnė nusprendė vasarą padirbėti vienoje Nidos kavinių.

„Pamaniau, kad prieš išvykstant į Norvegiją reikia paskutinį kartą pasidžiaugti lietuviška vasara ir kartu užsidirbti kelionei. Socialiniam tinkle „Facebook“ pamačiau, kad viena Nidos kavinių vasarai ieško padavėjų – nusprendžiau pamėginti. Nutiko taip, kad tarpine stotele į emigraciją turėjęs tapti darbas mano gyvenimą pasuko visai kita linkme“, – pasakoja Agnė.

Padavėjos darbo patirties mergina anksčiau neturėjo, todėl, kaip prisimena, pirmosios pora savaičių buvo nelengvos, teko daug išmokti ir priprasti prie maitinimo sektoriaus ypatumų. Vis tik Agnė greitai mokėsi ir netruko „įsivažiuoti“. Dirbdama kavinėje Agnė susipažino su kolege, kuri papasakojo apie jos draugų atidaromą naują nedidelį šeimos restoraną Klaipėdoje. Jam nuo rudens reikėjo darbuotojų.  

„Darbas kavinėje, bendravimas su žmonėmis man tikrai patiko. Supratau, kad norėčiau jį dirbti ne tik vasarą. Kartu prisiminiau ir senas, bet labai nedrąsias svajones kada nors atidaryti savo restoraną. Dėl to galimybė padėti naujam restoranui žengti pirmuosius žingsnius atrodė labai įdomi“, – pasakoja Agnė.

Šiandien mergina yra Klaipėdos centre įsikūrusio restorano administratorė ir jo šeimininkų dešinioji ranka.

Ernesta Dapkienė

„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė

„Sodra“ primena jaunimui: kas ir kada įtraukiami į pensijų kaupimą

0
Jaunuolis. Nuotrauka Bench Accounting iš Unsplash.

Daugelis pensijų kaupimo dalyvių, kurie sutartis pasirašė iki šių metų pradžios, kaupia toliau, tačiau šiemet į kaupimą įtraukiami ir tie gyventojai, kurie anksčiau kaupime nedalyvavo. Ką jiems reikėtų žinoti?

Ar esu įtrauktas į kaupimą?

Įtraukiami ir pensiją kaupti nuo liepos pradės tie gyventojai, kurie šių metų sausio 2 dieną, buvo jaunesni nei 40 metų amžiaus ir turėjo darbą arba vykdė bet kurią savarankišką ekonominę veiklą Lietuvoje – turėjo tą dieną galiojantį verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, individualią įmonę, buvo mažosios bendrijos nariai.

Taip pat įtraukiami tie gyventojai, kurie 2013 metais pensijų kaupimą sustabdė, nepriklausomai nuo jų amžiaus šiandien.

Iš viso tokių gyventojų, kurie įtraukiami į kaupimą šiemet, yra 152 tūkstančiai. Jiems visiems „Sodra“ išsiuntė pranešimus per asmeninę “Sodros“ paskyrą gyventojui gyventojai.sodra.lt. Pranešimą galima rasti „Žinučių“ skiltyje. Dalis gyventojų, kurie buvo nurodę elektroninio pašto adresą, pranešimą gavo e.paštu.

„Sodros“ duomenimis, pranešimus internete perskaitė maždaug pusė įtrauktų pensijų kaupimo dalyvių, o likusiems išsiųsti registruoti laiškai.

Beje, dalis gyventojų teigia, jog darbą turi ir yra jaunesni nei 40 metų, tačiau į pensijų kaupimą nebuvo įtraukti. Taip gali būti, jeigu žmogus įsidarbino arba veiklą pradėjo vėliau nei sausio 2 dieną.

Tokiu atveju, jeigu žmogus turės nuolatinį darbą ar nuolatinę savarankišką veiklą 2020-ųjų sausio 2 dieną, jis į kaupimą bus įtraukiamas tais metais.

Kur ir kiek kaupsiu?

Naujai įtrauktiems pensijų kaupimo dalyviams pensijų kaupimo bendrovės buvo pasiūlytos atsitiktine tvarka. Penkioms kaupimo bendrovėms teko po lygiai dalyvių. Tiems gyventojams, kurie kaupimą buvo sustabdę 2013 metais, o dabar įtraukti vėl, siūloma kaupti tose pačiose bendrovėse, kuriose liko jų lėšos.

Pranešimuose, kuriuos „Sodra“ išsiuntė įtrauktiems dalyviams, asmeniškai informuojama apie siūlomą pensijų kaupimo bendrovę ir kaupimo tarifą, kuris naujiems dalyviams yra 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio ir 0,3 proc. valstybės paskata nuo vidutinio darbo užmokesčio.

Įmokų šie dalyviai iki šiol nemokėjo. Įmokos nuo darbo užmokesčio į jų sąskaitas pensijų kaupimo bendrovėse bus pervedamos nuo liepos mėnesio.

Ką galiu rinktis?

Gyventojai, įtraukti į pensijų kaupimą, nebūtinai turi kaupti toje kaupimo bendrovėje, kurią parinko „Sodra“, taip pat galima iškart mokėti didesnes 3 proc. įmokas ir atitinkamai gauti didesnę 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės paskatą. Be to, kaupti galima atsisakyti.

Norint kaupti kitoje kaupimo bendrovėje, gyventojas gali sudaryti pensijų kaupimo sutartį bet kada su savo pasirinkta kaupimo bendrove ir norimu tarifu. Sudarius sutartį taikomas mėnesio atšalimo laikotarpis, per kurį gyventojas gali atsisakyti kaupimo sutarties be jokių pasekmių.

Nors naujiems kaupimo dalyviams 2019 metais taikomas pereinamasis 1,8 proc. tarifas, jie gali pasirinkti 3 proc. kaupimo tarifą ir didesnę valstybės paskatą, bet tai reikia padaryti iki liepos 31 d.

Iki šiol daugiau nei 15 tūkst. jaunesnių nei 40 metų dirbančiųjų, nelaukę, kol pradės kaupti „Sodros“ parinktuose fonduose, šiemet patys sudarė pensijų kaupimo sutartis. Dauguma pradeda kaupti 3 proc. tarifu.

Kita vertus apie 30 tūkst. gyventojų iš 150 tūkst. naujai įtrauktų į pensijų kaupimą, atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Tai galima padaryti iki liepos 1 dienos prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir „Prašymų“ skiltyje pateikus prašymą dėl pensijų kaupimo.

Tie gyventojai, kurie šiais metais nebuvo įtraukti į pensijų kaupimą, bet būtų įtraukti kitąmet, nes šiemet susiras nuolatinį darbą ar pradės savarankišką ekonominę veiklą, taip pat turės galimybę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime pirmąjį 2020 metų pusmetį.

Saulius Jarmalis
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas

Palangoje automobilis partrenkė į kelią išėjusius du ponių arkliukus

0
Arkliai. Nuotrauka Hunter Folsom iš Unsplash.

Birželio 13 paros naktį apie 00:53 val., gautas pranešimas, jog Liepojos pl., Palangoje, automobilis Audi A6 partrenkė į kelią išėjusius du ponių arkliukus. Iš paskos važiavęs motociklas „Suzuki“, vairuojamas 1990 m. vaikino, užkliuvęs už kliūties vertėsi.

Motociklo vairuotojas gydomas ligoninėje, diagnozė politrauma.

Klaipėdos apskrities VPK informacija

Gyvenimą apsunkinančią ligą išsėtinę sklerozę sustabdė vaistais

0
Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus gydytojas neurologas Andrius Kazlauskas pataria nedelsti ir vos pajutus neįprastus simptomus kreiptis į medikus. Nuotrauka Zitos Katkienės.

Jaunus žmones užklumpanti klastinga liga išsėtinė sklerozė nors ir neišgydoma, bet vis dažniau pažabojama naujos kartos imunoterapiniais vaistais. Atvejai, kai ligą pavyksta sustabdyti ilgam, jau nebestebina. Tačiau gydytojas neurologas Andrius Kazlauskas sako, kad sėkmės atvejų galėtų būti ir daugiau, jei žmonės, pajutę pirmuosius ligos požymius, kreiptųsi į medikus. Tačiau tai nėra lengva, nes liga vystosi lėtai, simptomai pasireiškia ir silpnėja arba visai išnyksta, tad žmogus mano esąs visiškai sveikas. Todėl ypač pasiseka, kai liga diagnozuojama ankstyvos stadijos ir skirti vaistai padeda sustabdyti ligą.

Ligos požymiai apsunkina gyvenimą

Klastinga liga išsėtinė sklerozė Aureliją (vardas pakeistas) užklupo jaunystėje. Iki tol niekuo nesirgusi jauna moteris pajuto, kad blogėja jos regėjimas. Moteris kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris išrašė siuntimą pas neurologą.

Tai, kad apakimas viena akimi gali būti nervų uždegimo – neurito priežastimi, Aurelija ir sužinojo, apsilankiusi pas neurologą. Bet ši diagnozė – ne paskutinė. Neurologas jai skyrė magnetinio rezonanso tyrimą. Rezultatas pribloškė, jai diagnozuota išsėtinė sklerozė. 26-erių metų moteris susirado šios ligos aprašymus ir sužinojo, kad jos laukia vienas pablogėjimas po kito: nematys, nevaikščios, nelaikys šlapimo, sės į neįgaliojo vežimėlį. Šiandien, praėjus 15 metų, Aurelija ir mato, ir vaikšto, net ir kūdikio susilaukė – ligą pavyko sustabdyti prieš 11 metų pradėtais naudoti imunoterapiniais vaistais.

Tačiau iki to ligos požymiai, apsunkinantys gyvenimą, sekė vienas po kito. Akies nervų uždegimą, vedusį link apakimo, pavyko įveikti leidžiamais imunoterapiniais vaistais. Aurelija pamena varginantį gydymą, lydimą vaistų pašalinių požymių. Apakimą pavyko įveikti.

Aprimo ir ligos požymiai, moteris jautėsi puikiai. Netikėtai, praėjus šešeriems metams, liga vėl priminė save.

„Su šeima poilsiavome Palangoje. Labai stipriai įdegiau ir vakare pajutau, kad nutirpo kojų pirštai“, – pasakoja moteris.- Kojos tapo vis sunkesnės ir sunkesnės, nelanksčios, vaikščioti tapo vis sudėtingiau“.

Naujieji vaistai sustabdė ligą

Taikomas gydymas hormoniniais vaistai pasiteisino ir po 2-3 mėnesių kojos palengvėjo. Neurologas patvirtino, kad įvyko ligos remisija. Tačiau įvyko dar ir tai, apie ką moteris svajojo daugelį metų – ji pastojo. Nėštumo metu nebuvo taikomas gydymas hormonais, tad liga vėl ėmė rodyti savo požymius. Pirmiausia apsunko kojos.

Dukrytė gimė ir augo sveika. Pradėjo lankyti darželį. Tačiau tik metus moteris pajėgė vaiką vedžioti į ugdymo įstaigą, nes vaikščioti tapo labai sunku, kojos tarsi būtų sugipsuotos, nepajudinamos. Skirtas gydymas mažai tepadėjo.

Prieš ketverius metus Aurelijai pakeistas gydymas – skirti lašinami imunoterapiniai vaistai.

„Kas tris savaites reikia ateiti į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, kur ir sulašinami vaistai“, – pasakoja moteris ir džiaugiasi, vėl galinti vaikščioti, nes liga vėl pažabota.

Aurelija žino, jog šis gydymas valstybei kainuoja labai daug – už vieną ampulę tektų mokėti 1600 eurų.

Neseniai buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Rezultatai džiuginantys – naujų ligos židinių nėra.

Aurelija sako, jog tam, kad sergant autoimunine liga galėtų gyventi visavertį gyvenimą, vien vaistų nepakanka. Ji nuolat lanko reabilitaciją, lankstumą ir koordinaciją lavinančius pilates užsiėmimus. Kineziterapeutas įvertino funkcines galimybes ir sudarė tinkamiausią jai kineziterapijos programą. Nors fizinis krūvis greitai išvargina, bet Aurelija stengiasi nepasiduoti ir pati kovoti su liga.

Visi negalavimai – nuo psichoemocinės būklės stabilumo

Sakoma, kad visos ligos prasideda nuo nervų. Šis posakis ypač tinka, kalbant apie išsėtinę sklerozę – permainingą ligą, kurios pradžia gali būti bet kuris nervas, nuo kurio ji sėjasi po visą organizmą, pakenkdama daugeliui kitų organų. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus gydytojo neurologo Andriaus Kazlausko, medikai išsėtine skleroze vadina lėtinę, progresuojančią ir labai luošinančią centrinės nervų sistemos ligą. Sergantiems išsėtine skleroze pamažu nyksta nervines ląsteles supantis dangalas mielinas. Dėl to įvairiose galvos ir nugaros smegenų srityse susidaro uždegiminiai židiniai, virstantys sklerozinėmis plokštelėmis, kurios apima vis kitas smegenų dalis, todėl liga progresuoja.

Šia liga suserga jauni 15-25 metų žmonės, aktyvūs ir darbingi. Susirgę ir nesigydydami per 10-15 metų tampa neįgalūs, slaugomi ligos patale.

Respublikinės Šiaulių ligoninėje Neurologijos skyriaus gydytojas neurologas A. Kazlauskas sako, kad Šiauliuose sergančiųjų išsėtine skleroze yra apie 400. Per 120 klastingos ligos varginamų žmonių yra susibūrę į sergančiųjų išsėtine skleroze draugiją, tad drauge ne tik leidžia laisvalaikį, bet ir sprendžia dėl ligos iškylančias socialines, gydymo problemas, dalinasi patirtimi, įgūdžiais. Gydytojas sako, jog labai svarbus artimas sergančiųjų ir jų šeimos narių ryšys, pagalba. Sergantiems šia liga silpsta pažintinės funkcijos, todėl labai svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą vaistais ir sustabdyti šį procesą. Pagalbos reikia ir tada, kai silpsta regėjimas, blogėja eisena, vargina nuovargis, sutrinka emocinės reakcijos.

Kiekvieno gydymas individualus

Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologai imunoterapiją vienuolika metų taiko sergančiųjų išsėtinė skleroze – lėtine, progresuojančia ir labai luošinančia centrinės nervų sistemos liga, gydymui. Pasak neurologo Andriaus Kazlausko, šia liga suserga jauni, aktyvūs, darbingi žmonės, o susirgę tampa neįgalūs.

Išsėtinės sklerozės gydymui yra šešiolika preparatų, tačiau jie visi skirti tik valdyti ligos eigą, kol kas išsėtinė sklerozė nėra pagydoma. Visi vaistai yra imunoterapiniai.

Recidyvuojančiai ir remituojančiai išsėtinei sklerozei gydyti skiriami imunomoduliatoriai. Sunkioms progresuojančioms formoms gydyti skiriami imunosupresantai.

Visiems sergantiems išsėtine skleroze taikomi labai brangūs, imuninę sistemą veikiantys vaistai. Vaistai skiriami individualiai, kuris vaistas veiksmingiausias, lemia sutrikimo lokalizacija. Kuo anksčiau pacientas pradedamas gydyti imunoterapija, tuo rezultatai geresni – sulėtinama ligos eiga, ligonis išlieka darbingas, mažai priklausomas nuo kitų pagalbos. Labai svarbus ir paciento santykis su savo liga. Rezultatai stabilesni kuomet ir ligonis rūpinasi savo darbo-poilsio režimu, mitybos reguliarumu ir nuosaikumu, skiria dėmesio savo organizmo fizinei būklei, emociniam stabilumui. Ne tik vaistai su gydytoju nulemia ligos eiga.

Pasak neurologo, kiekvieno paciento gydymas individualus. Gydymui skiriami ligos eigą modifikuojantys vaistai. Paūmėjimo metu skiriamos didelės dozės imunosupresantų arba gydymas plazmoforezėmis. Ligos eiga kontroliuojama imunomoduliatoriais bei biologinės terapijos preparatais. Prieš keletą mėnesių Lietuvoje patvirtinti ir jau pradėti naudoti preparatai Ocrevus ir Mavenclad – didžiausia naujiena ir puiki žinia sergantiems išsėtine skleroze.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus gydytojas neurologas Andrius Kazlauskas pataria nedelsti ir vos pajutus neįprastus simptomus kreiptis į medikus. Nuotrauka Zitos Katkienės.

Zita Katkienė
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė

 

Sveikatos.info – https://www.facebook.com/kaipsveikagyventi/

 

Mitai apie saldiklius: padeda numesti svorio ir gerina smegenų veiklą

0
„Gintarinė vaistinė” vaistininkė Laura Vanagaitė.

Prasidėjus šiltajam metų sezonui daugelio dėmesį patraukia maisto produktai ar gaivieji gėrimai su užrašais „dietinis“ arba „sumažintas cukraus kiekis“. Tikėdamiesi greitai padailinti kūno formas ar pagerinti sveikatą, vartojant dirbtinius saldiklius, žmonės neretai sulaukia priešingo efekto ar netgi pradeda jausti jiems priklausomybę. Vaistininkai įvardijo, kokie mitai dažniausi sklando apie saldiklius ir kaip saikingai vartoti saldiklių turinčius produktus bei kokį pavojų jie gali sukelti.

Saldikliai virsta riebalais

Vienos Lietuvoje veikiančios vaistinių tinklo vaistininkės Lauros Vanagaitės teigimu, apie saldiklius sklando nemažai moksliškai nepagrįstų mitų. Vienas jų – saldikliai padeda mesti svorį.

„Maisto produktai su sumažintu cukraus kiekiu arba cukraus pakaitalais kartais rekomenduojami tiems, kurie turi nutukimo problemų, bando numesti svorio. Atliekama daug tyrimų, bet iki šiol vis dar kyla klausimų, ar mes tikrai žinome, kaip saldikliai veikia mūsų organizmą ir smegenis. Kol kas vienareikšmiškai pasakyti, kad jie gali padėti sumažinti svorį, gliukozės kiekį kraujyje bei dažniausiai pasitaikančio II tipo cukrinio diabeto riziką, deja negalima. Maža to, realybėje tokių produktų naudojimas pasireiškia tik trumpalaike nauda, o ilgą laiką naudojant įvairius saldiklius svoris gali net padidėti“, – pasakoja vaistininkė.

L. Vanagaitė įspėja, kad saldiklių turinčius gėrimus vartojant ilgą laiką gaunamas energijos perteklius pradeda virsti riebalais, o visi tonizuojantys gėrimai gali sukelti priklausomybę.

„Šiuo metu vienas iš naujausių saldiklių yra išgaunamas iš augalo stevia. Dažniausiai ant pakuotės teigiama, kad tai – natūralus saldiklis. Tačiau žinoma atvejų, kad kai kurie saldikliai, taip pat ir šis, išbalansuoja cukraus kiekį kraujyje, taip pat reprodukcines, širdies ir kraujagyslių bei inkstų sistemas. Kadangi žmogaus organizme cukraus pakaitalai nevykdo metabolizmo, todėl vartojant juos dideliais kiekiais gali sutrikti virškinimas, hormonų pusiausvyra ir pakisti gerųjų bakterijų kiekis“, – dalijasi vaistininkė.

Tuščios kalorijos

Saldikliai savo struktūra labai panašūs į cukrų, tačiau kai kurie iš jų yra net kelis šimtus kartų saldesni. Amerikos Maisto ir vaistų administracija (FDA) rekomenduoja apriboti cukraus vartojimą iki 50 g. per dieną, tačiau, kaip sako L. Vanagaitė, tikrai ne kiekvienas iš mūsų šios taisyklės laikosi.

„Dažniausiai saldiklių turintys gėrimai yra saldūs, todėl pajuntamas staigus energijos padidėjimas, tačiau energijos lygis kyla tik tam momentui, o energijos kompensavimo laipsnis kinta, todėl kasdien tokių gėrimų vartoti nerekomenduojama. Cukraus pakaitalai ir saldikliai yra angliavandeniai, dar vadinami „tuščiomis kalorijomis“, nes neturi jokių žmogui reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų, baltymų. Jie įeina į sportuojantiems žmonėms skirtus gėrimus, taip pat į specialius elektrolitų atstatymui skirtus gėrimus“, – dalijasi pašnekovė.

Saldiklių turintys gėrimai, kaip teigia L. Vanagaitė, yra rekomenduojami vartoti nebent fiziškai aktyviems žmonėms arba skiriami pacientams po tam tikrų ligų apsaugoti organizmą nuo išsekimo.

Pasak vaistininkės L. Vanagaitės, dėmesį į produktų su saldikliais vartojimą ypač reikėtų atkreipti pacientams, vartojantiems antibiotikus.

„Antibiotikai ir taip sumažina gerųjų bakterijų kiekį organizme, o produktai sus saldikliais gali dar labiau pakenkti žarnyno mikroflorai. Pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei cukriniu diabetu, kartais rekomenduojama keisti įprastą cukrų į saldiklius, tačiau būtina sąlyga – saikingai vartoti tik natūralius saldiklius“, – pasakoja ji ir priduria, kad vartojant daugiau nei vienos rūšies vaistus ar maisto papildus bei saldiklius, reiktų pasitikrinti jų sąveiką. Nemokamą konsultaciją ir vaistų, maisto suderinamumo patikrinimą, galima gauti kiekvienoje vaistinėje.

Klaidina etiketės

Vaistininkė L. Vanagaitė pataria atkreipti dėmesį į maisto produktų etiketes.

„Neretai galime susidurti su problema, kad ne visi tiekėjai aiškiai pažymi etiketes. Labai dažnai vartotojas gali net nesuprasti, kad išvis vartoja cukraus pakaitalu vadinamus saldiklius. Dažniausiai etiketėse vartotojai mato tik užrašus: natūralus, mažo kaloringumo, gaunamas iš augalų saldiklis. Tačiau net ir tokios sudėties produktai gali būti pavojingi sveikatai, jei nėra tiksliai nustatyta ir patvirtinta, kad jie yra tikrai saugūs“, – pastebi L. Vanagaitė.

Kaip pavyzdžius pašnekovė pateikia pomidorų padažų etiketes, ant kurių dažniausiai matomas užrašas „sumažintas cukraus kiekis“, tačiau dažniausiai reiškia, kad produkte bus galima rasti cukraus pakaitalų – dirbtinių saldiklių.

„Užrašai „dietinis“ arba „sumažintas cukraus kiekis“ lyg ir sudaro įspūdį, kad tai sveikesnis produktas su mažiau cukraus, todėl skonis ne toks saldus kaip įprastinio. Tačiau įvairios rūgštys, druska, cukrus gerina produktų skonį, o jei rašoma „mažiau cukraus“, tai reikėtų nepamiršti, kad jis visada gali būti pakeistas, pavyzdžiui, sintetiniu saldikliu sukraloze“, – ragina būti dėmesingiems vaistininkė.

Sveikatos.info – https://www.facebook.com/kaipsveikagyventi/

Pasakyk, kur gyveni, pasakysiu, kokia tavo sveikata

0
Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorė Regina Gražulevičienė. Virginijos Valuckienės nuotrauka.

Oro užterštumas, geriamojo vandens kokybė, žalumos kiekis ir kiti gyvenamosios aplinkos veiksniai turi įtakos vaikų ir suaugusiųjų sveikatai ir lėtinių ligų raidai – nutukimui, alergijoms, širdies ir kraujagyslių ligoms, taip pat psichologiniams bei emociniams sutrikimams. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorė Regina Gražulevičienė apžvelgia ilgamečių tyrimų rezultatus ir pataria, kaip gerinti sveikatą keičiant gyvenimo būdą.

Kad aplinka gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, mokslininkė ėmė įtarti tuomet, kai apibendrindama pirmosios širdies ir kraujagyslių ligų bei jų rizikos veiksnių stebėsenos programos MONICA rezultatus pastebėjo, jog profesionalūs vairuotojai ir vadovai 2–3 kartus dažniau suserga miokardo infarktu ir nuo jo miršta būdami jauno amžiaus.

Viena iš prof. R. Gražulevičienės tyrimų krypčių – žaliųjų miesto erdvių poveikis sveikatai. Kaune buvo atliktas kompleksinis ilgalaikis trijų etapų tyrimas, pradiniame jo etape dalyvavo apie 3300 nėščių moterų ir jų naujagimių, po 5–6 metų – apie 1500 motinų ir jų vaikų. Pirmą kartą buvo nustatyta, kaip vaikų ir suaugusiųjų sveikatą veikia ne atskiri gyvenamosios aplinkos veiksniai, o jų visuma. Atliekant tyrimą atsižvelgta į tiriamų asmenų gyvenamosios vietos aplinkos kokybę, geografinę padėtį, elgseną, streso lygį, socialinius ryšius ir realų vidutinį 7 parų fizinį aktyvumą. Taip pat vertinta žalumos ekspozicija, kuri priklauso nuo žalumos gausos gyvenamojoje vietovėje (NDVI indeksas) ir būsto atstumo iki artimiausio parko.

„Didėjant būsto atstumui iki miesto parko, didėja rizika pagimdyti prieš laiką, o jei gyvenamojoje vietovėje mažai žalumos – susilaukti sulėtėjusios raidos naujagimio“, – komentuoja prof. R. Gražulevičienė.

Anot mokslininkės, tyrimo rezultatai rodo, kad gyvenant arti miesto parko sumažėja vaikų antsvorio ir nutukimo rizika, nes jie mažiau laiko praleidžia sėdėdami prie televizoriaus ar kompiuterio ir daugiau – žaliosiose miesto erdvėse. Tačiau gyvenant arti parko labiau tikėtina susirgti astma, o jei 100 m atstumu aplink namą didelis žalumos indeksas – ši rizika dar didesnė.

Nuo žaliųjų erdvių priklauso ir suaugusiųjų sveikata. Remiantis Kaune atlikto tyrimo rezultatais, didėjant būsto atstumui iki parko, didėjo 25–45 metų moterų aukštesnio kraujospūdžio rizika. Miesto parkuose praleidžiamas laikas sumažina depresijos simptomų, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, diabeto paplitimą.

Taip pat tirta, kokią įtaką žaluma turi miokardo infarktą patyrusiems asmenims. Paaiškėjo, kad po miokardo infarkto septynias dienas daugiau vaikštant parke, o ne miesto gatvėmis pagerėjo širdies veikla: sumažėjo susitraukimų dažnis, diastolinis kraujospūdis ir padidėjo fizinio krūvio tolerancija. „Tai įrodo, kad po miokardo infarkto veiksmingesnė reabilitacija žaliosiose erdvėse“, – apibendrina mokslininkė.

Dar viena tyrimo kryptis – vandens dezinfekcijos pašalinių junginių poveikis nėštumo baigčiai. Vandentiekiu tiekiamo geriamojo vandens dezinfekcijai naudojant chlorą susidaro pašalinės toksiškos medžiagos – trihalometanai (THM), kurie į žmogaus organizmą patenka maudantis per odą, kvėpuojant per plaučius, su maistu ir vandeniu per skrandį.

Prof. R. Gražulevičienė perspėja, kad net higienos normos neviršijanti THM koncentracija geriamajame vandenyje gali turėti neigiamų padarinių: „Didėjant nėščiosios THM vidinei dozei, didėja rizika pagimdyti naujagimį su įgimtomis širdies ir kaulų-raumenų sistemos anomalijomis, mažos kūno masės, neišnešiotą ar sulėtėjusios raidos.“ Ji pataria nėščioms moterims gerti, taip pat kūdikių maistui ruošti rinktis ne chloruotą vandenį iš čiaupą, o tiekiamą buteliais, nesilankyti baseinuose, kur vanduo dezinfekuojamas chloru.

Tyrimai rodo, kad lėtesnį vaisiaus augimą taip pat lemia nėščios moters buvimas aplinkoje, kurioje gausu kelių transporto išmetamųjų teršalų, todėl svarbu mažinti oro taršą miegamuosiuose rajonuose. Oro taršos sumažinimas turėtų teigiamą poveikį ir sergantiesiems širdies bei kraujagyslių ligomis, sumažėtų širdies priepuolių.

Anot mokslininkės, šiuo metu egzistuojančios buityje vartojamo geriamojo vandens THM ir aplinkos oro teršalų higienos normos neapsaugo jautrių visuomenės grupių nuo sveikatos pažeidimų, todėl siūlo jas griežtinti.

Vaikų sveikata labai priklauso ne tik nuo gamtinės aplinkos, geriamojo vandens, oro užterštumo, bet ir nuo socialinės, psichologinės aplinkos. Kauno 4–6 metų vaikų tyrimų duomenimis, motinos rūkymas nėštumo metu ir gyvenimas aplinkoje, kurioje gausu tabako dūmų, didina vaikų astmos, o žemas motinos išsilavinimas ir šiurkštus bendravimas su vaiku – psichologinių bei emocinių sutrikimų ir antsvorio riziką.

Taigi, besirūpinant savo ir savo vaikų sveikata svarbi saugi gyvenamoji aplinka ir trys pagrindiniai principai – sveika gyvensena, didesnis fizinis aktyvumas žaliosiose erdvėse ir mažesnis psichosocialinis stresas.

Evelina Griciūtė
Lietuvos mokslų akademija

Sveikatos.info – https://www.facebook.com/kaipsveikagyventi/

Atskleidė, kurie pigūs produktai gali virsti gurmaniškais pietumis

0

Dažnas iš mūsų sukame galvą, kaip nustebinti savo šeimyną kulinariniais šedevrais, tačiau nesiimame eksperimentų manydami, jog jie gali viršyti šeimos numatytą biudžetą maistui dienai, savaitei ar mėnesiui. Vis tik, pasigaminti gardžią ir prabangią vakarienę vos už kelis eurus gali kiekvienas – tereikia prisiminti kasdienius produktus ir prikelti juos naujam, gurmaniškam gyvenimui.

Staigmenos slypi kiekvienoje virtuvėje

Vieno Lietuviško prekybos tinklo komercijos vadovė Vilma Drulienė pastebi, kai norima pavalgyti sočiai, greitai ir pigiai, gyventojai dažniausiai renkasi įvairias kruopas, makaronus ir daržoves. V. Drulienės teigimu, vieno pakelio kruopų ar makaronų vidutinė kaina yra 1,31 Eur ir jo užtenka vienai ar net kelioms šeimos vakarienėms.

„Mūsų prekybos tinklo klientai gali rinktis iš kiek daugiau nei 230 skirtingų makaronų rūšių ir pakuočių, kurių mažiausia kaina – 0,20 Eur už pakelį. Lentynose klientai gali rasti ne tik tradicinius, bet ir su kiaušiniu, pilno grūdo, ekologiškus, bei skanintus daržovėmis makaronus. Tuo tarpu kruopos, kurių asortimente turime apie 250 skirtingų rūšių, yra bene geriausias pasirinkimas norintiems ne tik sutaupyti, bet ir skaniai bei sveikai pavalgyti. Pasitelkus fantaziją, iš šių produktų galima pasigaminti pačių įvairiausių patiekalų, pradedant paprastomis salotomis, baigiant – gurmaniškais patiekalais, pavyzdžiui rizotą, lazaniją ir taip nustebinti net ir pačius išrankiausius šeimos narius ar draugus“, – sako V. Drulienė.

Atradimas kasdienybėje – makaronai

Tuo metu maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas teigia, kad vienas kasdienių produktų – makaronai dažnai yra nuvertinamas, tačiau to daryti nereikėtų, nes kai kurių tautų kulinarijoje netgi naudojamas kaip pakaitalas kitiems ląstelienos turintiems produktams: duonai, košėms, ryžiams, šakniavaisiams.

„Dažniausiai makaronai yra gaminami iš kvietinių miltų ir vandens bei kitų papildomų produktų (kiaušinių, prieskonių, t.t.). Iš gaunamos tešlos išpjaunami arba kitaip formuojami įvairių pavidalų gaminiai: juostelės, lankeliai, virvelės, žiedai, vamzdeliai, spiralės ir kriauklelės. Makaronų galima pasigaminti namie arba pirkti minkštų, t. y. šviežių (pasta fresca) ar išdžiovintų (pasta seca)“, –pasakoja maisto gamybos ekspertas ir dalinasi paprastais, tačiau prabangiai atrodančiais receptais iš kasdienių produktų.

Makaronų apkepas su vištiena ir brokoliais

Reikės: 500 g vištienos krūtinėlės, 800 g makaronų, 200 g brokolių, 5-6 mažų pomidorų, 200 g fermentinio sūrio, 200 ml grietinėlės, 1 kiaušinio, sviesto, 1 svogūno, 1 skiltelės česnako, druskos, pipirų, mėgstamų prieskonių.

„Sutarkuokite sūrį, susmulkinkite svogūną bei česnakus. Brokolius suskaldykite nedideliais žiedynais bei apvirkite pasūdytame vandenyje. Tuomet orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių temperatūros ir per tą laiką išvirkite makaronus pasūdytame vandenyje pagal nurodymus ant jų pakuotės. Kol makaronai virs, nedideliais gabaliukais supjaustykite vištieną bei sudėkite ją į keptuvėje įkaitintą aliejų. Pamaišykite ir pakepkite apie keletą minučių ir tuomet perdėkite į dubenį. Keptuvėje ištirpdykite sviestą bei suberkite svogūnus. Kepkite ant silpnos ugnies, kol jie taps skaidrūs. Suberkite česnakus, grietinėlę suplakite su kiaušiniu, įberkite druskos ir pipirų bei viską suverskite į keptuvę su svogūnais. Tuomet į kepimo indą įpilkite šaukštą aliejaus, suverskite makaronus bei sumaišykite. Užberkite sūrio bei išmaišykite. Tolygiai ant viršaus suberkite vištieną, išdėliokite brokolius bei pusiau perpjautus pomidorus. Supilkite grietinėlę su svogūnais, suberkite likusį sūrį, kepimo indą sukiškite į orkaitę bei kepkite apie 20-30 minučių“, – atskleidžia A. Poleninas.

Rizotas su miško grybais ir moliūgu

Reikės: 200 g ryžių, 2 v. š. alyvuogių aliejaus, 1 svogūno, 100 ml balto vyno, 600 ml grybų sultinio, 300 g moliūgo, 150 ml virtų grybų, 50 g sviesto, šviežiai maltų juodųjų pipirų.

„Moliūgą iškepkite orkaitėje ir sutrinkite į tyrę. Viename puode užvirkite sultinį, o kitame pradėkite gaminti rizotą. Alyvuogių aliejuje pakepinkite smulkiai pjaustytą svogūną, suberkite ryžius ir kelias minutes juos pakepinkite, kad jie taptų skaidrūs. Tuomet užpilkite baltuoju vynu ir vėliau – samteliu karšto sultinio. Pamaišant leiskite visam skysčiui susigerti ir vėl pilkite samtelį. Taip darykite tol, kol susinaudos visas sultinys, o ryžiai išbrinks ir suminkštės. Tuomet berkite virtus grybus, dėkite moliūgo masę, išmaišykite ir užpilkite likusius sultiniu. Įmeskite gabaliuką sviesto, užgesinkite ugnį ir uždengę puodą, leiskite rizotui dar pastovėti kelias minutes“, – sako A. Poleninas.

Perliniai kepsneliai su pievagrybiais

Reikės: 200 g virtų perlinių kruopų, 2 vnt. morkų, 10 vnt. pievagrybių, 100 g fermentinio sūrio, 1 svogūno, 6 v. š. miltų, 4 v. š. grietinės, 1 skiltelės česnako, druskos ir pipirų.

„Česnaką, svogūną ir pievagrybius smulkiai supjaustykite, o morkas ir sūrį – sutarkuokite. Kartu sudėkite visus likusius reikalingus produktus ir viską gerai išmaišykite. Jei masė gausis per drėgna, įberkite daugiau miltų, o jei per sausa – daugiau grietinės. Drėgnomis rankomis formuokite kepsnelius, dėkite juos į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15-20 minučių“, – sako A. Poleninas.

Desertui – manų kruopų pyragas

Reikės: 250 ml manų kruopų, 1 pakelio jogurto arba kefyro, 100 g sviesto, 0,5 stiklinės cukraus, 1,5 a. š. vanilinio cukraus, 2 vnt. kiaušinių, 1,5 a. š. kepimo miltelių.

„Manų kruopas sumaišykite su kefyru ir palikite pusvalandžiui pastovėti, jog gerai išbrinktų. Kambario temperatūros sviestą išsukite su cukrumi iki purumo. Po vieną įmaišykite kiaušinius ir gerai išplakite. Suberkite kepimo miltelius, kefyrą arba jogurto ir manų kruopų mišinį. Viską gerai išmaišykite ir masę supilkite į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie pusvalandį“, – sako A. Poleninas.

Ernesta Dapkienė
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė