Tiškevičiai neatskleidžia visų paslapčių

0
132
Tiškevičių sarkofagai atrasti praėjusių metų spalį.
Tiškevičių sarkofagai atrasti praėjusių metų spalį.

Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos skyriaus vedėja Rima Baranovienė „Švyturiui“ patvirtino, kad netrukus Kretingos muziejui bus išsiųsti dar rudenį rastų Tiškevičių palaikų DNR tyrimai. Nors dėl DNR tyrimų laukiama oficialaus patvirtinimo, jau dabar aišku, kas buvo palaidoti 3 sarkofaguose. Vis dėlto, Tiškevičių kūnai visų paslapčių mokslininkams neatskleidė – vienos moters palaikai vis dar lieka nežinomi.

„Tyrimai jau yra pabaigti ir dokumentus netrukus išsiųsime. Visas procesas kiek užtruko dėl kelių priežasčių. Palaikai seni, audiniai suirę. Kai kuriuos tyrimus darėme pakartotinai, praplėtėme. Be to, tai ne baudžiamoji byla, ne koks nors kriminalinis įvykis, todėl skubos tvarka tyrimų daryti nereikėjo“, – sakė R. Baranovienė.

DNR ir kitus tyrimus mokslininkai laboratorijoje vykdė nuo praėjusių metų gruodžio. Mokslininkams teko užduotis ištirti ne tik 4 palaikus, sensacingai aptiktus Tiškevičių koplyčioje senosiose Kretingos kapinėse. Laboratorijos specialistai tai pat tyrė dar anksčiau koplyčioje palaidotų Kazimiero ir Jadvygos Tiškevičių kūnus.

Užminė mįslę

Tai, kad DNR tyrimai dar nėra oficialiai paskelbti, bet jau galima dalintis tam tikra patikima informacija, patvirtino ir istorikas, Kretingos muziejaus direktorės pavaduotojas muziejininkystei Julius Kanarskas.

„Dabar jau drąsiai galime teigti, kad tie palaikai, kuriuos manėme esant Jadvygos Tiškevičienės, tokie yra 100 procentų. Kazimiero DNR sutapo su Juozapo Tiškevičiaus DNR. Taip pat patvirtinta, kad rastuose sarkofaguose guli Juozapo žmona Sofija Horvataitė-Tiškevičienė bei jų anūkė Marija Tiškevičiūtė. Tačiau ketvirtojo sarkofago palaikai liko neindentifikuoti. Mes nežinome, kas toji moteris, palaidota kartu su Tiškevičiais“, – pripažino J. Kanarskas.

Tačiau, pasak istoriko, ne visos viltys yra prarastos. Jungtinėse Amerikos Valstijose planuojama ieškoti Tiškevičių palikuonių.

„Palikuonių tikrai yra ir nemažai. Reikia tik surasti jų kontaktus ir susisiekti. Tikimės, kad jie sutiks atlikti DNR tyrimus ir juos galėsime palyginti su nežinomos moters palaikais“, – sakė J. Kanarskas.

Jo duomenimis, paskutinį kartą Tiškevičių palikuonis Kretingoje lankėsi apie 2000-uosius metus. Tačiau jis jau iškeliavo Anapilin.

„Manau, Tiškevičių palikuonys bus suinteresuoti DNR tyrimais – juk pravartu žinoti savo giminės istoriją. JAV gyvenančių palikuonių DNR tyrimai būtų naudingi ir mums – galėtume juos palyginti, jei kartais čia atsirastų teigiančių, jog priklauso Tiškevičių giminei“, – atskleidė J. Kanarskas.

Į užmarštį nuskandino laikmetis

Anot J. Kanarsko, nieko stebėtino, jog koplyčios radiniai užminė tiek daug nežinomųjų. Nestebina ir tai, jog apie keturių asmenų palaidojimą išlikę taip mažai žinių.

„Nors atrodo, kad XIX – XX amžius nėra tokia gili senovė, vis dėlto, informacijos trūkumas nestebina. Tiškevičių giminę išblaškė karas, sovietmečiu jie net negalėjo atvykti į Lietuvą, nes buvo taip vadinami liaudies priešai. Viskas pamažu buvo pamiršta. Senųjų kretingiškių, kurie dar prisimintų pasakojimus apie Tiškevičius jau mažai, dvare tarnavusių žmonių nebelikę. Istorikas Juozas Mickevičius praėjusio amžiaus VII-VIII deš. Buvo surinkęs duomenų, kalbinęs Tiškevičių tarnų. Tačiau dalis žinių buvo tik gandų, pasakojimų lygio, kurie apaugo kalbomis. Patikimos informacijos maža, todėl dabar turime tiek daug darbo“, – atviravo J. Kanarskas.

J. Tiškevičius mirė 1891, jo žmona Sofija – 1919, anūkė Marija – 1896 metais. Kazimieras mirė 1941, Jadvyga – 1940 metais. Panašiu metu palaidota ir nežinoma moteris, kuriai buvo apie 50 metų.

J. Kanarsko pastebėjimu, daug prisiminimų galėjo paprasčiausiai pranykti dėl kitokio požiūrio į mirusiuosius.

„Anuomet nebuvo intereso lankyti mirusiuosius, jiems buvo suteikiama ramybė, galbūt jų palaidojimu taip nesidomėta“, – svarstė J. Kanarskas.

Lankymas ribotas

Su tuo, jog mirusieji nusipelno ramybės, sutinka ir Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Anot jos, tuomet, kai bus restauruota koplyčia ir joje eksponuojami sarkofagai, lankymas bus ribojamas.

„Koplyčios pirmąjį aukštą norėtume pritaikyti sakralinio meno parodoms, sakralinės muzikos koncertams. Tai nebus nuolat atvira masinio lankymo vieta. Koplyčią atversime tam tikromis progomis, suderinus. Sarkofagų tikrai atidarytų nelaikysime – dėl etinių ir estetinių sumetimų. Mirusieji nusipelno ramybės ir pagarbos. Sarkofagai greičiausiai bus už stiklinės sienos, lankytojai juos galės apžiūrėti“, – kalbėjo V. Kanapkienė.

Ji patvirtino, jog jau yra parengtas techninis projektas koplyčiai renovuoti bei turizmui pritaikyti. Tam pritarė Kultūros ministerija, kuri projektą įtraukė į finansuojamųjų sąrašą. Tačiau tam dar turi pritarti Regioninės plėtros taryba.

„Jei dėl finansavimo pritartų Regioninės plėtros taryba, darbus galėtume pradėti nedelsiant. Sarkofagai pripažinti kultūrine vertybe, tai jiems garantuoja valstybės apsaugą, todėl kiek lengviau gauti finansavimą“, – sakė V. Kanapkienė.

Koplyčiai finansuoti ir lankymui pritaikyti bei sarkofagams restauruoti turėtų būti skirta apie 500 tūkst. eurų.

Sarkofagai laikinai eksponuojami Kretingos muziejuje, tačiau juos restauravus jie bus perkelti į Tiškevičių koplyčią, kurią taip pat rengiamasi renovuoti.