Gegutė atnešė pavasarį ir meilę

rps20150514_075827pSenojoje Įpiltyje ketvirtąjį kartą lietuviškos meilės dienos proga kukavo gegutė. Šį pavasarį, kaip ir kasmet, įpiltiškiai rinkosi į Gegutės šventę, kurioje jau prigijo atgaivintos senovinės lietuvių tradicijos.

„Gegužės mėnuo – paukščių klegesio, pumpurų sprogimo ir žiedų skleidimosi mėnuo. Manoma, kad mėnesio pavadinimas kilęs todėl, kad būtent šiuo metu užkukuoja gegutė. Mūsų protėviai Gegutės dieną švęsdavo pirmąją gegužės savaitę. Jaunimas, išgirdęs paukštės kukavimą, rinkdavosi į vakaronę. Šios tradicijos laikomės ir mes, įpiltiškiai“, – prieš prasidedant šventei kalbėjo S. Įpilties kultūros namų vadovė Danutė Bružienė.

Ji gegutę pavadino paukšte burtininke – mat šioji gieda visai kitaip, negu kiti giesmininkai, o savo pavasarine daina gali ir ateitį išpranašauti.

Šventėje – būrys svečių

Būtent šiuos lietuviškus burtus, dainas, žaidimus prisiminė šventės dalyviai. Jų į S. Įpilties piliakalnio papėdę suvažiavo iš viso rajono. Tradicinių dainų, žaidimų, mįslių, šokių atsivežė Darbėnų gimnazijos Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyriaus folkloro ansamblis „Kėilelė“, Vydmantų skyriaus kanklininkės, S. Daukanto pagrindinės mokyklos etnokultūros būrelis „Žemaitoka“, Kretingos kultūros centro liaudiškos muzikos ansamblis „Kitep“, Juodupėnų bendruomenės jaunimas.

„Labai džiugu, kad tokios tradicinės šventės yra atgaivinamos ir jų šventimas, etnokultūros pamokos duoda akivaizdžių rezultatų. Vaikai tampa sąmoningi, jie suvokia savo tautos, protėvių tradicijas, papročius ir mielai juos prisimena, taiko. Mokiniai tikrai žino daugiau, negu Valentino dieną. Tiems, kurie domisi etnokultūra, tikroji Meilės diena yra Gegutės šventė. Jie suvokia, kad tokias šventes reikia puoselėti. Smagu, kad vaikai yra pamilę žemaitiškas dainas, žodį. Žodžio kartais tenka mokytis lyg užsienio kalbos, bet žemaitiška tarmė vis tiek saugoma“, – pasakojo S. Daukanto pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytoja Sigita Dirmeitienė.

Žinias parneša namo

Anot S. Dirmeitienės, vaikai yra toji grandis, kuri sujungia tradicijas ir skirtingas kartas. Mokytojos pastebėjimu, mokiniai etnokultūrinių žinių semiasi iš senelių, mokykloje ir žiniomis neretai pasidalija su tėvais.

„Manau, kad etnokultūros pamokos, tokios šventės, kaip Senosios Įpilties rengiama Gegutės diena, yra labai reikalingos. Aš apie lietuvišką meilės šventę nežinojau. Papasakojo vaikas, grįžęs iš mokyklos. Nuostabu, kai vaikai, grįžę iš mokyklos, savo tėvams gali papasakoti kažką naujo, kažko išmokyti. Namuose atsirado etnokultūrinių diskusijų, daugiau suvokimo“, – džiaugėsi savo atžalą į šventę atlydėjusi Rita Arienė.

Įpiltiškiai visus šventės dalyvius bei svečius pakvietė prisiminti visų Gegutės šventės tradicijų: bernelius ir mergeles įšventino į bernus bei mergas, rinko gegelės brolelius, sukosi liaudiškuose rateliuose.

Kol protėvių gyventoje dauboje prie piliakalnio siautė linksmybės, S. Įpilties bendruomenės moterys virė patiekalus, kurie yra pripažinti kulinarinių paveldu – šilkinę ir žirnių košes, rūgštynių bei dilgėlių sriubą. Pailsusius nuo šokių ir žaidimų, vaišino namine gira.

*

Gegutės šventė siejama su pagonių deivės Laimos garbinimo apeigomis. Mūsų prosenelia tikėjo, kad gegutė yra šios deivės vienas iš pavidalų. Laima buvo gimimo sergėtoja, lėmė gyvenimo tėkmę, globojo gimdyves ir kūdikius.

Gegutė, lietuvių protėvių suvokimu, pranašaudavo tikrąjį pavasarį. Savo pirmuoju užkukavimu ji paskelbdavo žiemos pabaigą. Pirmą kartą žmogui išgirdus gegutės giesmę, šiai būdavo suteikiamos magiškos galios. Juk visiems žinoma, jog gegutė nulemia turtus, laimę, gyvenimo trukmę ir gyvenimo būdą. Štai, jei gegutę išgirsti gulėdamas, taip ir praleisi metus tingiai.

Gegutės dieną jaunimas mėgdavo suptis sūpuoklėse, atlikdavo įvairiausių, taip pat magišką galią turinčių apeigų. Viena gražiausių – gegelės brolelių rinkimas. Jaunimas išrinkdavo gražiausią kaimo mergelę, užrišdavo jai akis ir sodindavo ant suolo – gegutės sosto. Aplink jį jaunimas šokdavo, o vaikinai, priėję prie sėdinčios mergelės, jai padainuodavo dainą. Mergina turėdavo išsirinkti tirs brolelius iš viso būrio – vėliau visą vakarą su šiais išrinktaisiais šokdavo.


ŽAIDIMŲ AIKŠTELĖS