Naujos technologijos tuština gyventojų pinigines

    0
    94

    Aistas MENDEIKA |

    Kretingiškiams politikams tikriausiai teks priimti nepopuliarų sprendimą – padidinti komunalinių atliekų tvarkymo rinkliavos mokestį. To išvengti galbūt galima tik gyventojams intensyviai pradėjus rūšiuoti išmetamas šiukšles.

    Nuo praėjusių metų rugsėjo 1-osios įsigaliojęs Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro (KRATC) valdybos nutarimas padidinti taip vadinamą „vartų mokestį“, papiktino beveik visas regiono savivaldybes. Ypač tai, jog reikalauta naujomis kainomis mokėti iškart. Nuo praėjusių metų pradžios Kretingos rajono savivaldybė už 1 toną į sąvartyną atvežamų komunalinių atliekų mokėjo 54,09 lito (su PVM). Nuo rugsėjo 1-osios jau turėjo mokėti 78,97 lito, o nuo šių metų sausio teks pakloti po 122,71 lito už toną.

    Praėjusiais metais Kretingos rajono bei Palangos miesto savivaldybėms KRATC-o valdybos nutarimą apskundus teismui, pastarasis pritaikė apsaugos priemones – minėto nutarimo galiojimas buvo sustabdytas, todėl „vartų mokestis“ buvo skaičiuojamas pagal senuosius įkainius. Teismas buvo nusprendęs, jog apsaugos priemonės galios tol, kol bus išnagrinėtas savivaldybių pateiktas ieškinys.

    Tačiau KRATC-o prašymu Klaipėdos apygardos teismas neseniai panaikino ankstesnį žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl apsaugos priemonių taikymo, todėl nuo šių metų jau teks mokėti gerokai didesnį „vartų mokestį“. Be to, KRATC-as gali iš savivaldybės pareikalauti sumokėti ir per praėjusių metų paskutiniuosius keturis mėnesius susidariusią nepriemoką, kai buvo taikytos senosios kainos. Palangos komunalininkai tokias sąskaitas jau gavo.

    KRATC-o atstovai tikina, jog „vartų mokesčio“ padidinimas buvo neišvengiamas, nes netinkamų perdirbti buitinių atliekų deginimas brangiai kainuoja. Nedidinant mokesčio KRATC-as patirtų didelius nuostolius. Deginti buitines atliekas verčia įsipareigojimai Europos Sąjungai.

    Kol kas yra tik vienas būdas, kuris galbūt padėtų išvengti mokesčio už šiukšlių tvarkymą didinimo – atliekas rūšiuoti, kad kuo mažiau jų reikėtų vežti į sąvartyną.

    Iki šiol taip pat gyventojai buvo raginami rūšiuoti atliekas, tačiau labiau sumažinti išvežamų šiukšlių kiekio nepavykdavo. Savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ direktorė Renata Surblytė teigė, jog dėl atliekų rūšiavimo mieste didelių problemų nekyla, tačiau kaimuose situacija kitokia. Pasak jos, rūšiuotų atliekų surinkimas iš kaimo gyventojų įmonei yra labai nuostolingas, nes tenka važiuoti didelius atstumus, o šiukšlių surenkama nedaug.

    Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys bei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus teigė, jog palangiškiams politikams didinti šiukšlių mokesčio tikriausiai neteks. „Paskaičiavę pamatėme, jog galime išsiversti. Tačiau teks padidinti antrinėms atliekoms rūšiuoti skirtų konteinerių kiekį ir, suprantama, dar labiau raginti gyventojus šiukšles rūšiuoti. Tikiuosi, jog tai kompensuos padidėjusį „Vartų mokestį“, – sakė jis. Rūšiuodami atliekas, palangiškiai planuoja į sąvartyną išvežti apie 200 tonų šiukšlių mažiau.

    Tarybos nario nuomone, Kretingos rajonas turi irgi tik vienintelę išeitį – pasistengti, kad šiukšlių rūšiavimas taptų efektingesnis ir į sąvartyną patektų kiek įmanoma mažiau atliekų.

    Pasak savivaldybės mero pavaduotojo Vytauto Ročio, KRATC-o reikalavimai mokėti didesnį „vartų mokestį“ yra teisėti, todėl teismas savivaldybei galbūt padėjo tik laimėti šiek tiek laiko.

    Rajono biudžeto ar įmonės „Kretingos komunalininkas“ lėšomis, nedidinant rinkliavos mokesčio gyventojams, kompensuoti padidėjusį „vartų mokestį“ vargu ar įmanoma. Todėl lieka vienintelė išeitis – atliekas rūšiuoti. Tuo, anot vicemero V. Ročio, turėtų rūpintis ne tik rajono valdžia ar komunalininkai, bet labiausiai patys gyventojai.

    Debesų technologijos