Apeliacinis teismas kitą savaitę planuoja skelbti sprendimą vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.
Kaip anksčiau sakė bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas Albinas Bielskis, sprendimą planuojama skelbti lapkričio 22 dieną, 10 valandą.
Teisėjų kolegija „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą išnagrinėjo per septynis mėnesius, byla baigta nagrinėti šių metų birželio 22 d.
Apeliacinio teismo sprendimas įsigalios jo paskelbimo dieną. Šis sprendimas per tris mėnesius galės būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
2022 m. balandį Vilniaus apygardos teismo sprendimu prekyba poveikiu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, papirkimu kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) Raimondas Kurlianskis, kyšininkavimu, prekyba poveikiu, neteisėtu praturtėjimu kaltinamas buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, kyšininkavimi kaltinamas eksparlamentaras Šarūnas Gustainis, piktnaudžiavimu buvęs liberalas Gintaras Steponavičius, prekyba poveikiu ir kyšininkavimu kaltinamas parlamentaras Vytautas Gapšys, taip pat juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija buvo išteisinti.
Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, išteisintojo E. Masiulio gynėjas Ruslanas Boiko ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.
Išteisintųjų asmenų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo juos pripažinti netinkamais.
Prokuroras J. Laucius prašo Apeliacinio teismo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendį ir visus išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.
Buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą R. Kurlianskiui siūlo pripažinti kaltu dėl papirkimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, skirti 6 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 22,6 tūkst. eurų baudą, atimti teisę dirbti vadovaujančiose pareigose viešajame ir privačiame sektoriuose 7 metams.
E. Masiulį siekiama pripažinti kaltu dėl kyšininkavimo, skirti jam 7 metų laisvės atėmimo bausmę, atimti iš jo teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas 7 metams. Taip pat Apeliacinio teismo prokuroras prašo iš E. Masiulio konfiskuoti 242,4 tūkst. eurų, tęsiant politiko turtui taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą.
Parlamentarą V. Gapšį siūloma pripažinti kaltu dėl kyšininkavimo, skirti jam 5 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atimti jam teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas 7 metams, taip pat iš jo išieškoti valstybės naudai 27,1 tūkst. eurų.
Buvusį Seimo narį Š. Gustainį prokuroras prašo pripažinti kaltu dėl kyšininkavimo, jam skirti 28,2 tūkst. eurų dydžio baudą, atimti jam teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas 5 metams, taip pat išieškoti iš jo valstybės naudai 8,7 tūkst. eurų.
Prokuroras J. Laucius teismo prašo buvusį liberalą G. Steponavičių pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo, skirti jam 17 tūkst. eurų baudą, atimti jam teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas 4 metams.
Prokuroras Apeliacinio teismo prašo kaltais dėl korupcijos pripažinti ir anksčiau byloje išteisintus tris juridinius asmenis. Koncernui „MG grupė“ (anksčiau – „MG Baltic“) siūloma skirti 1,2 mln. eurų baudą, Liberalų sąjūdžiui – 527, tūkst. eurų baudą, Darbo partijai – 376,6 tūkst. eurų baudą.
Vilniaus apygardos teismas, 2022 m. balandį išteisinęs kaltinamuosius byloje, patvirtino E. Masiulio versiją, kad jis 2016 m. politikui degtinės butelio dėžutėje perduoti 90 tūkst. buvo paskola, o ne kyšis už politinės partijos veikimą koncerno „MG Baltic“ naudai, kaip teismą bandė įtikinti teisėsauga.
E. Masiulis aiškino, kad pinigus iš R. Kurlianskio skolinosi investicijoms į nekilnojamąjį turtą pajūryje, o R. Kurlianskis dėstė, jog pinigais rėmė liberalo politinę veiklą, nes jam ši veikla patiko.
Teisėsauga anksčiau skelbė turinti duomenų, kad E. Masiulis už iš R. Kurlianskio esą gautą kyšį stengėsi daryti įtaką Liberalų sąjūdžio nariams, siekdamas „MG Baltic“ palankių sprendimų priėmimo. Tarp projektų, kurie, pasak pareigūnų, esą domino koncerną, apie kuriuos su politikais neva yra kalbėję „MG Baltic“ atstovai, – kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo darbai, Vartojimo kreditų įstatymo pataisos ir kt.
Teisėsauga taip pat tikina, kad R. Kurlianskis neva galėjo siekti paveikti tuomečius Liberalų sąjūdžio politikus ir dėl paminklo daktarui Jonui Basanavičiui Vilniuje – kad jis būtų pastatytas Konstantino Sirvydo skverne, o ne prie Filharmonijos, kur stovi šiuo metu.
E. Masiulis taip pat buvo kaltinamas, kad jo prašymu buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis 2015 metų lapkritį susitiko su tuomečiu Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju Antanu Guoga. Teisėsaugos duomenimis, R. Kurlianskis, panaudojęs žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaką, esą pareikalavo A. Guogos atsisakyti E. Masiuliui nepalankaus sprendimo kurti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.
Gytis Pankūnas (ELTA)
