Aistas MENDEIKA |
Užvakar įvykęs pirmasis daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuos planuojama renovuoti antrajame renovacijos etape, gyventojų susitikimas su specialistais parodė, jog problemos išlieka labai panašios į pirmojo etapo problemas – žmonės nelabai stengiasi įsigilinti į pastatų modernizavimo proceso ypatumus, todėl neskuba apsispręsti.
Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas susirinkusiuosius trumpai supažindino su pirmojo renovacijos etapo eiga bei darbais, kuriuos reikia padaryti pradedant antrąjį etapą, kuriame ketinama renovuoti 20 daugiabučių namų. UAB „Kretingos komunalininkas“, administruosiančios renovacijos darbus, direktorė Renata Surblytė pristatė atvykusius svečius – BETA agentūros atstovą bei namų fasadų remonto, langų, šiluminių sistemų įrengimo specialistus.
Suprasti tai, kad yra reali galimybė gyventi šilčiau ir patogiau už tai brangiau nemokant, pasirodo, ne taip paprasta. Agentūros BETA specialistas Klaipėdos regione Eugenijus Šimonis tikino, jog po renovacijos gyventojams už šilumą tikrai nereikės mokėti brangiau nei mokėjo iki šiol, net ir įskaičiuojant renovacijos administratoriaus vardu paimtą paskolą. „Bus apskaičiuojama, kiek per paskutiniuosius trejus metus mokėta už šilumą, nustatomas vidurkis. Gyventojams reikės mokėti už sunaudotą šilumą, kurios renovuotame name tikrai bus sunaudojama mažiau, bei padengti dalį paskolos. Tačiau bendra suma negalės būti didesnė už tą, kurią vidutiniškai per paskutiniuosius trejus metus gyventojas mokėjo už šilumą“, – teigė E. Šimonis.
Renovuoti savo namą nusprendę gyventojai taip pat neužsikraus jokių įsipareigojimų bankams ar kitokioms finansinėms įstaigoms. Paskolą su 3 proc. palūkanomis paims renovacijos administratorius savo vardu. Pasak E. Šimonio, turintys daugiau pinigų žmonės galės savo paskolos dalį sumokėti iškart, kitiems ji bus išdėstyta dvidešimčiai metų.
Be to, valstybė dengia 40 proc. renovacijos išlaidų, jei daugiabutis namas po renovacijos sutaupys 40 proc. šilumos. Gaunantiems kompensacijas už šildymą gyventojams valstybė padengs visą 100 proc. išlaidų.
Beje, valstybės parama bus skiriama tik už tuos darbus, kurie bus padaryti stengiantis sutaupyti šiluminę energiją. Jei, tarkim, gyventojai nusprendžia renovuodami pastatą pasikeisti ir elektros instaliaciją, už šiuos darbus valstybės parama nenumatoma.
Taip pat gaunantys kompensacijas už šildymą, bet prieštaraujantys namo renovacijai ir tokiu būdu trukdantys kitiems pradėti renovacijos procesą, gyventojai rizikuoja ateityje kompensacijų nebetekti. Praėjusių metų liepą įsigaliojo įstatymo pataisa, numatanti kompensacijų mažinimą iki visiško panaikinimo.
Projektų rengimo centro atstovas Giedrius Jatulis susirinkusius kretingiškius supažindino su siūlomais investiciniais planais, papasakojo, kaip jie bus rengiami kiekvienam namui atskirai. Pasak jo, pirmiausia kiekvieno namo gyventojams bus pasiūlyti du investicinių planų variantai – taip vadinamas mažasis ir didysis paketai. Mažajame pakete numatyti tik patys būtiniausi darbai, kurie turi būti padaryti norint pasiekti 40 proc. šilumos sutaupymą. Didžiajame pakete numatomi visi įmanomi darbai, kad pastatas būtų šiuolaikiškai renovuotas ir sutaupytų maksimaliai šilumos.
Pasak specialisto, gyventojai nebūtinai turi rinktis vieną arba kitą paketą. Jie gali iš abiejų patys sudėlioti trečiąjį. Pavyzdžiui, pasirinkti mažąjį paketą, bet jį papildyti iš didžiojo paketo tais darbais, kuriuos, jų nuomone, reikėtų padaryti.
Bet kuriuo atvejų 40 proc. šilumos sutaupymas užtikrinamas, nebent gyventojai nuspręstų atsisakyti kurių nors pagrindinių darbų, turinčių įtakos šilumai. Sutaupymo dydis apskaičiuojamas pagal panaudotų medžiagų projektines savybes ir kiekius.
Apie galimybes pasirinkti efektyvesnę ar mažiau efektyvią šildymo sistemą taip pat išsamiai papasakojo atvykę specialistai.
Vis dėlto susirinkusiems žmonėms klausimų iškilo daug. Tačiau dauguma juos uždavusiųjų norėjo daugiau sužinoti kiekvienas apie savo namą. Pasak svečių, apie tai bus galima kalbėti tik apžiūrėjus pastatus, išsiaiškinus, ko ir kiek kiekvienam namui reikia. G. Jasaitis tikino, jog dar bus ne vienas susitikimas su investicinių planų rengėjais. Bus tariamasi dėl kiekvienos smulkmenos, išklausomi visi gyventojų pageidavimai bei atsižvelgiama į jų pasiūlymus.