Statybinės atliekos sukėlė karą

    0
    92

    atliekosAistas MENDEIKA |

    Kretingos rajono savivaldybėje sudaryta speciali komisija, kuriai teko išskirtinė užduotis – išsiaiškinti, kam priklauso Tiekėjų gatvėje esančios… statybinės atliekos ir kas turėtų jomis pasirūpinti.

    Į posėdį susirinkusi komisija mėgino aiškintis, kam priklauso šalia Tiekėjų gatvės 43 numeriu pažymėto pastato suverstos statybinės atliekos, kas privalėtų sutvarkyti teritoriją. „Ant kilimėlio“ pakviesti ir tarpusavyje konfliktuojantys kretingiškiai – buvęs bankrutavusios įmonės „Estora“ šeimininkas Benjaminas Puškorius bei dviejų pastatų savininkams atstovaujantis Svajūnas Jašinskas.

    Pasak komisijai vadovaujančio Kretingos miesto seniūno Stanislovo Juknevičiaus, yra gautas ne vienas S. Jašinsko skundas, kuriame teigiama, jog B. Puškorius nesutvarko šalia Tiekėjų g. 43 esančios teritorijos, neišveža jam priklausančio statybinio laužo.

    Paprašytas komisijai paaiškinti, kuo iš esmės S. Jašinskas nepatenkintas, žmogus teigė apskritai nesuprantąs, ką turėtų aiškinti. Esą komisija jį pakvietusi dalyvauti posėdyje, todėl ji ir turėtų aiškinti ar bent jau klausinėti, jei jai kas nors neaišku.

    „Švyturiui“ S. Jašinskas teigė, jog nelegalus statybinių atliekų sąvartynas veikia jau ne vieną dešimtmetį. Prieš penkerius metus šioje teritorijoje pastatą įsigijo jo motina Marijona Jašinskienė, tačiau iki šiol negalinti susitvarkyti sklypo. Esą tai padaryti trukdanti rajono savivaldybė bei Nacionalinė žemės tarnyba. Ieškoti teisybės tenka teismuose. S. Jašinskas sakė esąs įsitikinęs, jog kai kurie žmonės yra suinteresuoti tuo, kad šioje Tiekėjų gatvės teritorijoje ir toliau sėkmingai klestėtų nelegalus sąvartynas.

    Tačiau, pasak seniūno S. Juknevičiaus, sutvarkyti teritoriją vis dėlto reikia, bet pirmiausia būtina išsiaiškinti, kam priklauso statybinis laužas, šalia kurio sukrauti ir seni gelžbetonio gaminiai.

    Buvusios bendrovės „Estora“ šeimininkas B. Puškorius pasakojo, jog anksčiau savivaldybė leidusi šioje teritorijoje saugoti gelžbetonio gaminius, kurie galėjo būti panaudoti savivaldybės reikmėms. Jis pripažino, jog turėtų pasirūpinti statybinių atliekų išvežimu. Tačiau bėda, kad negali to padaryti. Mat teritorijoje esančio pastato šeimininkams atstovaujantis S. Jašinskas neleidžiantis įvažiuoti sunkiasvoriams automobiliams, užrakinantis vartus.

    Seniūno S. Juknevičiaus nuomone, tokie S. Jašinsko veiksmai netoleruotini. „Teritorija priklauso savivaldybei, todėl S. Jašinskas neturi teisės neleisti į ją patekti“, – tikino seniūnas. Pasak jo, įsigyta dalis tvoros dar nesuteikia teisės uždaryti teritoriją, kuri privatininkui nepriklauso. Be to, net neaišku, kokia dalis tvoros bei kurioje vietoje priklauso S. Jašinsko atstovaujamiems savininkams.

    Kai kuriems komisijos nariams kilo abejonių, ar apskritai B. Puškorius gali pasirūpinti statybinėmis atliekomis. Mat nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, jog jos priklauso B. Puškoriui. Taip pat neaišku, kur statybinis laužas būtų vežamas.

    Problemos dėl statybiniu laužu užgriozdintos teritorijos vis dar neišsprendžiamos. Akivaizdu, kad mieste tokio sąvartyno neturėtų būti, tačiau kad bendromis jėgomis būtų ieškoma problemos sprendimo būtų, irgi neatrodo. Pasak S. Jašinsko, tokia netvarka bado akis ne tik svečiams, bet ir patiems miesto gyventojams. Tačiau vargu ar netrukus atsiras koks nors susitarimas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Skruibienė teigė, jog gautos krūvos įvairių raštų, net neaišku, nuo ko pradėti spręsti problemą.

    Specialiai sudaryta komisija irgi pateikė daug klausimų, į kuriuos atsakymų kol kas nėra. Anot seniūno S. Juknevičiaus, iš S. Jašinsko pusės akivaizdžiai trūksta geranoriškumo ir pastangų, kad savivaldybei priklausanti teritorija vis dėlto būtų sutvarkyta. Tikėtina, jog ieškoma kaltininkų, kurie galbūt turėtų atlyginti kokius nors nuostolius, padarytus privačiam pastatui ar tai pačiai teritorijai. Tačiau bet kokiu atveju statybinių atliekų sąvartyno neturėtų būti. Tik akivaizdu, jog netrukus jis dar neišnyks.

    Po trečiadienį įvykusio dar vieno posėdžio, susiklosčiusią situaciją Tiekėjų gatvėje pakomentavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas.

    „Tiekėjų gatvės epopėja susideda iš kelių dalių. Pirmoji – bendrovės „Estora“ bankrotas ir statybinio laužo priklausomybė. Ar jis yra buvusios įmonės turtas, ar priklauso kokiams nors fiziniam asmeniui, ar yra bešeimininkis turtas? Išsiųstas užklausimas bendrovės „Estora“ bankroto administratoriui. Jei tai yra jų turtas, administratorius turi pateikti tai įrodančius dokumentus. Jei jie bus, reikalausime, kad statybinis laužas būtų išvežtas. Tačiau jei tokių dokumentų neatsiras, bus vykdomos procedūros, kad turtas būtų pripažintas bešeimininkiu. Tokiu atveju jo išvežimu pasirūpins savivaldybė. Kai ką reikėtų utilizuoti, kai ką parduoti, todėl balansas turėtų būti nulinis.

    Tačiau konflikto esmė yra kita. Pastatų savininkams atstovaujantis S. Jašinskas ketina parengti detalųjį sklypo planą ir nori visos teritorijos, kuri yra aplink pastatus, pamatus ar griuvėsius. Bet mes, gindami viešąjį interesą, negalime vieno asmens interesų iškelti aukščiau už kitų interesus. Ten yra pakankamai didelis žemės sklypas, mes galime leisti formuoti sklypus apie pastatus „proto ribose“. Savivaldybės Administracija ir Taryba vykdo paramos verslui politiką, todėl paprašėme S. Jašinsko pateikti lyg ir egzistuojantį verslo planą, tačiau iki šiol jo dar nesulaukėme. Girdėjome tik filosofavimą bei kažkokią viziją. Realių projektų kol kas nematėme.

    Be to, aš manau, kad S. Jašinskas savivaliauja – užrakina vartus, neleidžia įvažiuoti į teritoriją transporto priemonėms, kurios išvežtų statybinį laužą. Tačiau dokumentų, įrodančių, kad tvora yra jo nuosavybė, jis nepateikia. Miesto seniūnas kreipėsi į policiją dėl savavaldžiavimo fakto nustatymo. Taip pat be elektros buvo palikti ir šalia esančio gyvenamojo namo gyventojai, kuriems elektra daug metų buvo tiekiama per dabar konfliktinę teritoriją. Tačiau susitarėme su „Lesto“ vadovais ir jau šią savaitę turėtų būti sutvarkytas elektros kabelio įvadas į gyvenamąjį namą.

    Savivaldybė šioje situacijoje turi tris interesus. Pagrindinis – kad gyvenamojo namo gyventojai turėtų elektros energiją. Antrasis – apginti viešąjį interesą dėl žemės sklypo formavimo. Trečiasis – pagaliau sutvarkyti statybinėmis atliekomis užgriozdintą savivaldybės teritoriją. Vėliau, detaliuoju planu suformavus žemės sklypą, bus galima jį parduoti arba išnuomoti verslui“.