Ar turėsime kuo pakeisti dabartinę agroverslo kartą?

    0
    84

    Darbo biržos duomenimis, čia kasmet užsiregistruoja apie 10 tūkstančių, ką tik studijas baigusių jaunuolių. Dauguma jų, turintys verslo vadybos, teisės, socialinio darbo ar ekonomikos diplomus. Verslo sektorius mini, kad vienos paklausiausių, vadinamosios „žemiškosios“ studijos. Jau pernai metais tokius specialistus ruošiantį Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) pasirinko gerokai didesnis abiturientų skaičius, panašu kad šiemet situacija kis dar stipriau. Vyriausybės posėdyje nutarta, kad žemės ūkio, miškininkystės, maisto ir žemės ūkio mokslų krypčių studijų programoms valstybės finansuojamų vietų padidės nuo 100 iki 175.

    Nuolatos pasirodančiuose straipsniuose, žemės ūkyje dirbantys verslininkai mini, kad jų poreikiai yra bent keturis kartus didesnės nei paruošiama specialistų. Tai patvirtina ir skaičiai. Pagal kasmetines apklausas, žemės ūkio specialybių absolventų įsidarbinimas yra puikus – baigę pirmos pakopos studijas biologinėse ir inžinerinėse programose dirba arba dirba ir studijuoja 91-96%, baigę magistro studijas – 93-96%.

    „Specialybės ypač reikalingos Lietuvai. Galima sakyti, kad pabaigę esate užprogramuoti iškart gauti darbą. Visgi ne kiekvienas už mokslą gali mokėti iš savo kišenės, todėl šaliai strategiškai svarbūs ekonominiai sektoriai nesulaukia reikiamo žmogiškųjų išteklių pastiprinimo,“, – kalbėjo ASU rektorius Antanas Maziliauskas.

    Žemės ūkio ministras prof. Virgilijus Jukna prieš kelias dienas pasirodžiusiame pranešime spaudai tikino, kad nors valstybės finansuojamų vietų skaičius padidintas kone dvigubai, tai vis dar nėra tiek, kiek iš tikro reikėtų. „Žemės, maisto ir miškų ūkis yra svarbus šalies ekonomikos sektorius, kuris sparčiai modernizuojamas, diegiamos išmanios sistemos ir technologijos, užtikrinančios ne tik efektyvią ir tikslią gamybą, bet ir gamtos išteklius tausojančius metodus. Šių šalies ekonominės procesų sėkmės pagrindas yra aukštos kvalifikacijos intelektualiniai žmonių ištekliai. Tačiau nuo 2009 metų šių išteklių atnaujinimas ir tobulinimas yra grėsmingai sutrikęs“, – apie įsisenėjusią problemą nušvietė žemės ūkio ministras.

    „Ne 15 universitetų rektorių konferencija turėtų spręsti kam ir kiek valstybės finansuojamų krepšelių skirti. Turime stebėti realią situaciją, analizuoti kas neša didžiausią ekonominę naudą ir ten koncentruotis“, – kalbėjo žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovas, buvęs LR žemės ir miškų ūkio ministras Edvardas Makelis. „Lietuvoje žemės ūkis stabilus, tačiau daugumos specialistų amžius yra tarp 55-60. Galima sakyti, kad nėra kam jų pakeisti. Mano nuomone, valstybės finansuojamų krepšelių skaičius turėtų būti tarp 300-400. Tačiau džiugu girdėti, kad vyksta bent maži pokyčiai.“

    ASU rektorius tikina, kad palankesnių sąlygų yra ir daugiau. Žemdirbiškąsias specialybes pasirinkusiems, tačiau už mokslą mokantiems motyvuotiems studentams, nuo šių metų bus apmokama dalis studijų kainos.

    Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos duomenimis, bendras stojančiųjų skaičius, 2012-ais siekęs 43 921, pernai sumažėjo 3 000-ais. Tai nesutrukdė ASU sulaukti didesnio susidomėjimo ir į Universitetą priimti net 20 procentų daugiau pirmakursių nei ankstesniais metais. Prognozuojama, kad šiemet studijas tęsiančių skaičius darkart mažės, tačiau žemės ūkio specialybių paklausa turėtų toliau augti.

    Švyturio.info

    —-
    Reklamos gamyba