Rasa GEDVILAITĖ
Kai netrūksta idėjų ir noro jas įgyvendinti, tuomet viskas įmanoma. Vydmantuose gyvenantis Edmundas Petrošius ūkininkauja beveik 20 metų, jo dirbamų plotų esama Lazdininkuose, Darbėnų apylinkėse. Tačiau labiausiai Edmundas pasižymi savo drąsa bandyti kažką naujo – būtent dėl to jis pirmasis Kretingos rajone pradėjo auginti kukurūzus grūdams, nepabūgo imtis auginti ir audinių. Jų Kretingos rajone be Žvėrininkystės ūkio daugiau niekas neaugina.
Kaip pirmoji kregždė
Kukurūzai yra grūdiniai augalai, kilę iš Centrinės Amerikos. Kolumbui atradus Ameriką, jie buvo įvežti į Europą ir pradėti auginti prie Viduržemio jūros esančiose šalyse. Vėliau šie augalai paplito ir toliau į šiaurę nutolusiose šalyse. Pradžioje kukurūzai daugiausia buvo auginami grūdams. Devyniolikto amžiaus viduryje, Prancūzijoje, iš jų pradėtas gaminti silosas.
Lietuvoje kukurūzų auginimo bandymai pradėti 1960-1963 metais. Žemdirbystės institute buvo išvesta veislė Dotnuvos I. Panevėžio rajone 1992 m. jau auginti naujų, anksti bręstančių užsienietiškų veislių kukurūzai. Nuo tada šie augalai Lietuvoje pradėjo plisti. Šiuo metu jie auginami jau daugelio rajonų ūkiuose.
„Kukurūzus grūdams parsivežėme iš Šakių. Norėjome pabandyti kitokią kultūrą auginti. Mažiau trąšų jiems reikėjo, o ir žemės atžvilgiu kukurūzai nėra lepūs, tad pajūrio žemė jiems puikiausiai tiko, – pasakojo E. Petrošius. – Auginame ir audines, mėsinius galvijus. Anksčiau turėjau kiaulių fermą, buvo 3 tūkstančiai kiaulių, bet, vieną galiu pasakyti, darbo prie kiaulių daug, o naudos mažai. Prieš keletą metų buvo kilęs didžiulis skandalas, kai pasklido gandas, jog noriu parduoti fermą, tarnavusią dar Tiškevičiams, danams steigti kiaulių fermą. Tokio tikslo tikrai nebuvo“.
Paklaustas, ar ėmus auginti audines, nebuvo sunku, Edmundas patikino, jog tikrai ne, nes audinės nereikalauja daug priežiūros, nereikia atskirų pastatų, nes mėgsta būti laukuose. „Prieš tris metus pradėjome auginti audines, dabar patelių yra 1500. Daug? Ne, čia nedaug, Žvėrininkystės ūkis turi labai daug“, – šypsojosi E. Petrošius.
Pasak jo, audinės yra prabangos prekė, aukcionuose, kuriuose dalyvauja, daug jų išperka kiniečiai.
Dejuoti nepakanka, reikia suktis
Daugelis ūkininkų ne kartą yra pasakoję, kaip sunku jiems išgyventi. O kodėl E. Petrošius nepabūgo ūkininkavimo? „Iš pradžių dirbau pas uošvį ūkyje, vėliau ėmiau savarankiškai darbuotis. Turėjome kiaulių fermą, tačiau po Europos Sąjungos direktyvų Lietuvoje jas tapo sunkiau auginti, netaikoma kompensacijų, kaip, pavyzdžiui, Lenkijoje, už patirtus nuostolius. Dėl to lenkai pardavinėja kiaulieną pigiau. Žmonės įsitikinę, kad pigiau, nes prastesnė mėsa, bet taip nėra. Tad pamatęs, jog pernelyg daug pastangų reikia įdėti kiaulių fermoje, persimečiau prie grūdininkystės – užsėjau kultūras, pupas. Susipirkau naują techniką. Mano nuomonė tokia – jei tik dejuosi, nieko nedirbsi, tuomet ir bus blogai, reikia suktis“, – kalbėjo ūkininkas.
Nežinia dėl grūdų rinkos
Ūkininkas atkreipė dėmesį, jog šiemet dėl besitęsiančio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos gali būti neprognozuojama grūdų derliaus rinka. „Bus įdomu, kokia šiemet bus situacija. Visoje Europoje rinką reguliuodavo Ukraina, tačiau šiemet kaip bus, nežinia“, – savais nuogąstavimais pasidalino pašnekovas.
Kaip skelbia ekspertai, nors Rusijos ir Ukrainos konfliktas tebesitęsia, panašu, kad tai netrukdo Ukrainai aktyviai dalyvauti tarptautinėje žemės ūkio žaliavų rinkoje.
Bendrovė „Kernel International“, turinti eksporto terminalų tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje, skelbia stulbinantį grūdų krovos augimą šių metų I ketvirtį. Tam įtakos turėjo ypač geras pernykštis derlius ir palanki grūdų kaina tarptautinėje rinkoje dėl nuvertėjusios vidaus valiutos.
Tačiau šių metų derliaus perspektyvos Ukrainoje vertinamos pesimistiškai: išaugę finansavimosi kaštai ribos žemdirbių galimybes įsigyti tinkamų trąšų, sėklų ir t. t.
Pastarosiomis savaitėmis keitėsi ir kviečių rinkos spekuliantų požiūris į tolesnę šios žaliavos kainų dinamiką. Nekomerciniai investuotojai mažino grynąsias ilgąsias pozicijas jau trečią savaitę iš eilės. „Strategie Grains“ sumažino savo kviečių prognozę Europoje 500 tūkst. t – iki 137,2 mln. t šiais metais.
Nepaisant to, palyginti su pernai, kviečių derlius Europoje turėtų išaugti 1,6 procento.
Darbo vengia
Ūkininkas pasakojo, jog įsigijo daug naujos technikos, o tai palengvina darbą. Ne vienas ūkininkas patvirtintų, jog žemės ūkio technika būtina siekiant geriausio rezultato. „Sunku įsivaizduoti, kaip seniau žmonės dirbdavo, kol nebuvo tokios technikos. Kiek lengviau visus darbus įveikti. Atsisėdi į traktorių, tai net lengviau jį vairuoti negu mūsų lengvąsias mašinas, taip sukurtas. Dabar dėl to su traktoriais jau ir nori dirbti darbininkai“, – šypsojosi pašnekovas.
Tačiau juodo darbo, anot jo, dabartiniai žmonės visgi labai vengia. Nebėra kam pasiūlyti darbo vietos, mažai kas nori dirbti.
