Už paskleistą žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją turės atlyginti

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose paskelbtas sprendimas byloje dėl R. Ž. paskelbtos informacijos apie P. M. pripažinimo neatitinkančia tikrovės, žeminančia asmens garbę ir orumą bei neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: pripažinti 2020 m. rugpjūčio 1 d. vykusios Lietuvos futbolo federacijos konferencijos metu R. Ž. viešai paskleistą teiginį „<…> Jūs (turima omenyje P. M.) nenorite pažiūrėti į savo praeitį, kai būdavo, pasakysiu grubiai, tiesiai šviesiai, imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys“ tikrovės neatitinkančiu ir žeminančiu P. M. garbę ir orumą bei priteisti 1 500 eurų neturtinę žalą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. P. M. teigimu, atsakovo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija diskredituoja jį kaip kandidatą į Federacijos prezidentus, taip pat kaip Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentą, klaidina Federacijos narius bei ragina nepasitikėti juo, ne tik kaip žmogumi, bet ir kaip kandidatu į Federacijos prezidento einamas pareigas, griauna jo reputaciją visuomenės ir Federacijos narių akyse, žemina jo garbę ir orumą. 

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kad su ieškiniu nesutinka. Jis nurodė, kad pateiktas ginčo teiginys turėjo faktinį pagrindą – išsakyti savo nuomonę apie pastarųjų metų Lietuvos futbolą. Subjektyvi jo nuomonė buvo pagrįsta tam tikrais jam iš ankščiau girdėtais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti. R. Ž. manymu, jo pasisakyme nebuvo menkinančios ieškovą informacijos, tik buvo išsakyta jo subjektyvi nuomonė. 

Byloje buvo pateikta 2020 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos futbolo federacijos konferencijos įrašo dalis. Teismas, išanalizavęs paskelbto teksto visumą, sakinių konstrukciją, jų formuluotę, pavartotą išraiškos būdą, padarė išvadą, kad ginčo teiginyje buvo paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie ieškovo padarytas neteisėtas veikas. Nors atsakovas nurodo, kad jis nesakė, jog ieškovas siūlė ar ėmė vokelius, ar jis priimdavo sprendimą dėl rungtynių baigties, tačiau priešingai nei interpretuoja atsakovas, ginčo teiginyje informacija yra pateikiama taip, kad eilinis klausytojas šį teiginį galėtų suprasti būtent kaip faktą apie ieškovo praeityje padarytus kriminalinius nusikaltimus.

Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį.

Teismas pripažino R. Ž. paskelbtą teiginį neatitinkančiu tikrovės bei žeminančiu ieškovo P. M. garbę ir orumą.

Atsižvelgdamas į neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir jų taikymą šioje byloje, ginčo šalių teisių bei interesų pusiausvyrą, teismas padarė išvadą, kad teisingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas yra 1 000 eurų, kuris yra proporcingas atsakovo padarytam teisės pažeidimui, jo mastui ir pasekmėms, taip pat pakankamai užtikrina kompensacinio bei prevencinio civilinės atsakomybės už neturtinę žalą efekto pasiekimą.

Atsakovas taip pat turės atlyginti ieškovo patirtas daugiau kaip 1 300 eurų bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Olga Sadovskaja
Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene

Ankstesnis straipsnisPaukščių gripas vėl priartėjo prie Lietuvos
Kitas straipsnisKą daryti, kai „darbe visi pasiruošę perkąsti vienas kitam gerklę“?