Smulkusis verslas apie save 2021-aisiais: arba „įšalas“, arba nežinomybė dėl COVID-19

Ekonomistai giria Lietuvos ekonomikos atsparumą, tačiau pandemijos sąlygomis išgyventi bandantis šalies smulkusis ir vidutinis verslas į 2021 metus žvelgia atsargiai. Daugiausiai, arba dvi iš penkių įmonių mano, kad kitąmet pajamas ir darbuotojų skaičių pavyks išlaikyti nepakitusius arba jų sumažės. Kas ketvirta įmonė pripažįsta, jog dėl COVID-19 pandemijos keliamo neapibrėžtumo kitų metų net nedrįsta prognozuoti.

Smulkusis verslas. Nuotrauka Anamul Rezwan iš Pexels.

Medicinos banko užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta smulkiojo ir vidutinio verslo vadovų apklausa atskleidė, kad išlaikyti darbo vietas ir pajamas kitąmet tikisi 41 proc., o dėl pandemijos keliamo neapibrėžtumo savo ateities neprognozuoja 25 proc. įmonių.

Optimistiškai nusiteikusių įmonių – gerokai mažiau. Vos kas dešimta (13 proc.) mano, kad kitais metais augs ir pajamos, ir jos įdarbins daugiau darbuotojų.

„Panašu, kad verslas nusiteikia galimam sunkmečiui. Nacionalinis karantinas pavasarį buvo tarsi šaltas dušas, dabar situacija kartojasi vėl ir neaišku, ar gyvenimo sustabdymo trims savaitėms rudenį pakaks. Pandemija kelia kritinius iššūkius, todėl labai svarbu, kad verslui netrūktų aiškumo ir jis neprarastų galimybių tęsti savo veiklą“, – sako Medicinos banko komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.

Sunkiausia mažiausioms

Savo ateities 2021 metais nedrįsta prognozuoti po trečdalį pačių mažiausių, 1-9 darbuotojus turinčių įmonių, taip pat tų, kurios per metus gauna iki 500 tūkst. eurų pajamų. 

Neapibrėžtumo daug ir tarp teikiančiųjų fizines paslaugas (28 proc.), nes vienu svarbiausių COVID-19 infekcijos plėtros valdymo principų išlieka siekis riboti ir mažinti fizinius, socialinius kontaktus.

„Žvelgiant į optimistiškiau nusiteikusių pusę, augti kitais metais yra nusiteikę daugiausiai prekybos, taip pat intelektualines paslaugas teikiančios bendrovės – atitinkamai 16 ir 15 proc. Vis dėlto, tenka pastebėti, kad nerimo ir neapibrėžtumo pakanka visuose sektoriuose ir visokiausio dydžio įmonėse. Kad ir kaip būtų sunku numatyti nenumatomą, vis tiek reikėtų apgalvoti bent porą skirtingų scenarijų ir galimą savo atsaką. Tai padėtų suvaldyti situaciją ir neprarasti brangaus laiko tada, kai paprastai jo labiausiai ir reikia“, – pastebi J. Ivaška.

Pasak J. Ivaškos, globali pandemija pasaulį buvo apėmusi maždaug prieš 100 metų ir tuometinės verslo patirties į šiuos laikus perkelti neįmanoma, todėl įmonės turi būti pasiruošusios greitai reaguoti į bet kokius pokyčius ir nusiteikti prie jų nedelsiant prisitaikyti. 

Skausmingiausia vieta – darbuotojai?

Su neišvengiamais ribojimais susiduriančios įmonės dvejoja dėl darbo vietų. Iš viso net 56 proc. apklausoje dalyvavusių verslininkų rinkosi atsakymų variantus, kuriuose numatomas darbo vietų išsaugojimas su mažinimo perspektyva.

Tuo tarpu darbuotojų skaičiaus augimo 2021-aisiais tikisi iš viso 17 proc. apklausoje dalyvavusių smulkaus ir vidutinio verslo įmonių.

„Kiti metai šviesesni atrodo kiek didesnėms įmonėms – turinčioms ir daugiau darbuotojų, ir gaunančioms didesnes pajamas. Tačiau vis tiek daugiausiai tų, kurios mano, kad arba niekas iš esmės nepasikeis, arba nenori prognozuoti jokio scenarijaus. Smulkus ir vidutinis verslas optimizmu tikrai netrykšta ir vienintelė išeitis yra tiesiog ruoštis viskam“, – sako Medicinos banko komercijos departamento direktorius.

J. Ivaška pastebi, jog ypač poliarizavosi užsienio kapitalo smulkaus ir vidutinio verslo įmonių požiūris į darbą 2021-aisiais. 30 proc. jų tikisi pajamų ir darbuotojų augimo, o 26 proc. neįsivaizduoja, kas jų laukia kitąmet. Pasak Medicinos banko atstovo, tai gali būti susiję su tuo, kad dalies įmonių akcininkai dėl pandemijos ribojimų negali „prisiliesti“ prie savo verslo Lietuvoje, todėl jiems nėra paprasta įvertinti jo perspektyvas.

„Spinter tyrimai“ 203 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovus apklausė šiemet rugsėjo 21-spalio 9 dienomis.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius