Šventinis lietuvių Kalėdų stalas yra neįsivaizduojamos be patiekalų iš karpio. Žuvininkystės ūkiams Lietuvoje prasideda pats darbų įkarštis. Prekybininkai skaičiuoja, kad gruodį karpių pardavimai šokteli net keliskart.
„Karpis yra paklausus ištisus metus, tačiau vien pernai šventiniu Kalėdų laikotarpiu šios žuvies pardavimai išaugo beveik 5 kartus. Prekiaujame ne tik skrostais karpiais, bet ir jų filė bei kitais pjausniais, kuriuos namuose paprasta greitai paruošti. Džiaugiamės, kad Lietuvos žuvininkystės ūkiai prisitaikė prie pokyčių, kai „Maxima“ parduotuvėse nebeliko akvariumų su gyva žuvimi, ir pirkėjams pasiūlė dar įvairesnį mūsų šalies tvenkiniuose užaugintų karpių produkcijos pasirinkimą“, – sako lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Gaminti žuvies patiekalus tapo paprasčiau
Šių metų pradžioje visame „Maxima“ prekybos tinkle buvo atsisakyta akvariumų su gyva žuvimi, kurios daugiausia sudarydavo karpiai. „Šį sprendimą nulėmė mūsų socialinės atsakomybės įsipareigojimas laikytis gyvūnų gerovės standartų. Be to, esame pastebėję, kad plečiantis šviežios žuvies asortimentui žmonės dėl patogumo renkasi skrostą žuvį“, – teigė E. Dapkienė.
Vietoje akvariumų atsiradusią papildomą erdvę prekybininkai skyrė atšaldytos žuvies asortimentui plėsti. Auganti skrosto karpio pjausnių paklausa rodo, kad pasiteisino Lietuvos žuvininkystės ūkių sprendimai plėsti savo veiklą ir investuoti į žuvies perdirbimo cechus. „Daugumos pirkėjų pasirinkimai patvirtina nuostatą, kad namuose paruošti įsigytą žuvies filė ar pjausnį yra daug paprasčiau negu tarsi žvejui parsinešus doroti gyvą žuvį“, – tvirtina E. Dapkienė.
Bendrovės „Birvėtos tvenkiniai“ vadovė Edita Brukštuvienė teigia, kad partnerystė su „Maxima“ padėjo geriau prisitaikyti ir patenkinti kintančius pirkėjų poreikius. „Žuvies auginimo patirtį praplėtėme gamyba – nuolat tobulėjame, atsižvelgdami į tai, ko nori klientai. Užtikriname aukštą produkcijos kokybę, nes karpius patys užauginame ir apdorojame. Pirkėjams iš šviežios žuvies pusgaminių belieka tik išsikepti skanų, aromatingą ir sultingą patiekalą“, – dalijasi E. Brukštuvienė.
Karpių auginimas tvenkiniuose – nuo Senovės Romos laikų
Auginti karpius tvenkiniuose mokėjo jau senovės romėnai – tai užtikrino, kad ant stalo visada būtų šios riebios ir skanios žuvies – polinesočiųjų riebalų rūgščių ir kitų vertingų maistinių medžiagų šaltinio. Vėliau karpių auginimo paslaptis perėmė Europos vienuolynai, kurių tvenkiniuose užaugdavo 20 ir daugiau kilogramų sveriantys milžinai.
Pasak augintojų Lietuvoje, karpių skonį labiausiai lemia tvenkinio gruntas ir pašarai, kuriuo šeriamos žuvys. „Birvėtos tvenkinių“ žuvininkai iš Ignalinos rajono karpius užaugina šerdami subalansuotais kokybiškais kombinuotais pašarais ir kviečiais, kuriuos perka iš ūkininkų. Tad žuvį perkantys žmonės palaiko ištisą vietinės ekonomikos grandinę.
Dar vienos „Maximos“ partnerės, bendrovės „Raseinių žuvininkystė“, pardavimų vadovė Toma Petrokienė taip pat pabrėžia atidžios bei nuolatinės vandens telkinių priežiūros ir kokybiškų pašarų reikšmę.
Ji pasakoja, kad Raseiniuose karpiai auginami tvenkiniuose, kurių bendras plotas sudaro 1300 hektarų. Žiemą, kai paviršių sustingdo ledas, pjaunamos eketės ir žiemojimo tvenkiniuose nuleidžiamas vanduo, o tada karpiai išgaudomi tinklais. Pagaunama tik tiek, kiek reikia, o kita žuvų dalis lieka žiemoti tvenkiniuose iki pavasario.
Į „Maximos“ parduotuves iš Raseinių dažniausiai atkeliauja 1–2 kilogramų svorio karpiai, sulaukę maždaug trejų metų. „Raseinių žuvininkystė“ į lietuvišką prekybos tinklą šiemet iš viso pristatys 150 tonų skrostų karpių.
Ernesta Dapkienė
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė