Nuo 2021 m. visame pasaulyje, taip pat Lietuvoje stebimas bandymų finansiškai sukčiauti suintensyvėjimas. „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikto Baltijos šalių gyventojų tyrimo duomenys rodo, kad apie 40 proc. lietuvių yra susidūrę su bandymu finansiškai sukčiauti, o populiariausios sukčiavimo formos išlieka telefoniniai skambučiai ir suklastoti elektroniniai laiškai ar žinutės.
Lietuvoje 41 proc. apklaustųjų teigė susidūrę su bandymu sukčiauti telefonu – tai populiariausia sukčiavimo forma mūsų šalyje. 36 proc. apklausos dalyvių yra gavę suklastotą elektroninį laišką ar trumpąją žinutę.
Bandymų finansiškai sukčiauti skaičiaus augimas labiausiai siejamas su pandemijos padariniais – per karantiną išaugo dalies gyventojų santaupos, todėl žmonės pradėjo ieškoti būdų jas investuoti. Nemažai paslaugų yra perkeltos į elektroninę erdvę ir prieinamos vis patogiau. Šios ir panašios priežastys lėmė, kad bendrai pradėjome daugiau laiko praleisti internete ir tampame vis patrauklesni sukčiams – daugėja galimybių prieiti prie gyventojų duomenų. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2021 m., palyginti su 2020-aisiais, sukčiavimo atvejų padaugėjo daugiau nei 3 kartus.
15 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad yra gavę kvietimą telefone ar kompiuteryje įdiegti apgaulingo nukreipimo programą, o 5 proc. prisipažino suvedę savo duomenis apgaulingoje interneto svetainėje. Net 12 proc. gyventojų teigė, kad yra susidūrę su bandymu sukčiauti tiesiogiai – gatvėje, parduotuvėje ir pan.
36 proc. apklaustųjų teigė, kad niekada nėra susidūrę su finansiniais sukčiais – 24 proc. atsakė, jog išvis nėra susidūrę su sukčiavimu, o dar 12 proc. teigė nesusidūrę asmeniškai, bet buvo susidūrę jų pažįstami ar artimieji. Dar 3 proc. negalėjo pasakyti, ar buvo su finansiniu sukčiavimu susidūrę, ar ne.
„Nors daugiau nei trečdalis gyventojų teigia niekada nesusidūrę su bandymais finansiškai sukčiauti, galbūt žmonės tiesiog to nesuprato“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška. „Dėl sukčiavimo dažniau nukenčia Vakarų Europos valstybių, kur aukštesnis pragyvenimo lygis, piliečiai, kurie paskambinusiam ir banko atstovu prisistačiusiam sukčiui atskleidžia savo duomenis net nepasitikrinę, ar skambinantysis tikrai yra banko darbuotojas. Sukčiai dažniau taikosi į vyresnio amžiaus žmones, tad labai svarbu, kad jaunesni, finansiškai išsilavinę šeimos nariai juos supažindintų su grėsmėmis ir padėtų apsisaugoti nuo sukčių“, – komentuoja R. Čereška.
Palyginti su kaimynais, Latvijoje finansinis sukčiavimas telefonu yra dar dažnesnis – Latvijoje tokių skambučių sulaukę įvardijo 51 proc. apklaustųjų, o Estijoje – kiek mažiau, 35 proc. Lyginant bandymų sukčiauti el. paštu ar trumposiomis žinutėmis skaičius, Baltijos šalių statistika gan panaši – Lietuvoje su tokiu bandymu sukčiauti sakė susidūrę 36 proc. gyventojų, Latvijoje – 40 proc., Estijoje – 41 proc.
Populiariausi finansinio sukčiavimo būdai
Nors bankai naudoja išmanias mokėjimų sekimo sistemas ir blokuoja įtartinas operacijas, sukčiai taip pat tampa vis išradingesni ir sugalvoja naujų būdų, kaip išvilioti žmonių pinigus ar mokėjimo kortelių duomenis. Geriausias būdas kovoti su finansiniais sukčiais – domėtis galimomis finansinio sukčiavimo schemomis ir saugotis patiems.
Daugiausia dėl finansinio sukčiavimo gaunamų skundų Lietuvoje susiję su investiciniu sukčiavimu, kiek mažiau – su neteisėtu prisijungimu prie aukos sąskaitos ar tapatybės vagyste. Taip pat dažni duomenų viliojimo (angl. phishing) atvejai, taip pat atvejai, kai, sumokėjus už prekes ar paslaugas, jos negaunamos ar nesuteikiamos.
Daugiau nei trečdalį skundų dėl sukčiavimo Lietuvos bankas gauna dėl Estijoje įsteigtų bendrovių, kurių dauguma įregistruotos kaip virtualiojo turto operatorės.
Investicinis sukčiavimas
Pastaruoju metu Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, itin dažnas sukčiavimas, kai nusikaltėliai prisistato investicijų brokeriais ar banko darbuotojais ir siūlo pelningai investuoti į akcijas, obligacijas, kriptovaliutas ar kitus investicinius produktus. Aukai siūloma įsidiegti investuoti reikalingą programinę įrangą arba pervesti pinigus į sukčių sąskaitas.
Dažnai tokio sukčiavimo atveju sukuriamos interneto svetainės, kur investuotojai gali stebėti, kaip auga jų „pelnas“. „Dažnai pirmųjų mokėjimų sumos svyruoja nuo 100 iki 500 eurų (vidurkis apie 250 eurų). Investavus tokią sumą, investuotojams parodomas investicijų prieaugis ir sukčiai įgyja nukentėjusiųjų pasitikėjimą, o vėliau nukentėjusiųjų prarandamos sumos skaičiuojamos tūkstančiais“, – tikslina R. Čereška.
Susigundę pasiūlymu pelningai investuoti, vartotojai atsidaro sąskaitą fiktyvioje interneto svetainėje, neva skirtoje investuoti į įvairias finansines priemones ar virtualųjį turtą, neretai tokia svetainė gali būti teisėtos investavimo platformos klonas. Sukčių auka perveda investuoti skirtas lėšas tam tikrai įmonei, kurios pavadinimas nebūtinai sutampa su investavimo platformoje nurodytu pavadinimu. Paprastai tokiam tikslui sukčiai naudoja fiktyvias įmones, siekdami atsidaryti sąskaitas finansų įstaigose ir nuslėpti tikrąją veiklą, prisidengdami panašia į investavimą veikla, pavyzdžiui, konsultavimo, mokymo paslaugų ar kita veikla, pagal kurią mokėjimų pobūdis atitinka mokėjimus iš didelio skaičiaus skirtingų asmenų, tačiau būtų sunku įrodyti paslaugų suteikimo faktą.
Mokėjimo kortelės ar prisijungimo prie interneto banko duomenų vagystė
Kita populiari sukčiavimo taktika – išvilioti iš aukos prisijungimus prie interneto banko ar kortelės duomenis. Klientas, paprašytas sukčių, savo el. bankininkystės ar mokėjimo kortelės duomenis suveda sukčių sukurtose interneto svetainėse arba padiktuoja juos telefoninio skambučio metu. Pasinaudoję gautais duomenimis, sukčiai gali naudoti kortelę apsipirkti ar tiesiog pervesti pinigus į savo banko sąskaitas.
Sukčiai sukuria netikras interneto svetaines – realių veikiančių bankų svetainių klonus. Nuorodos į netikras svetaines dažniausiai siunčiamos el. laiškais arba trumposiomis žinutėmis, taip pat pateikiamos interneto paieškos sistemų rezultatuose. El. laiškai ar žinutės siunčiami banko vardu ir kviečia peržiūrėti svarbią informaciją ar užblokuoti įtartiną mokėjimą iš jūsų sąskaitos – kad tai padarytumėte, turite paspausti nuorodą.
Neretai šis sukčiavimo būdas būna taip gerai ištobulintas, kad jų sukurtos svetainės nuoroda paieškos sistemos rezultatuose rodoma kaip pirmasis rezultatas – tokiu atveju klientas spusteli būtent šią nuorodą ir yra nukreipiamas į sukčių sukurtą interneto svetainę, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip originali.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai vartotojai atsidaro sąskaitą fiktyvioje interneto svetainėje, įsirašo papildomą programinę įrangą, kuri suteikia teisę netikriems „konsultantams“ valdyti jų kompiuterius ir atlikti veiksmus prisijungus prie jų sąskaitų.
Kreditas labai geromis sąlygomis
Kitas sukčiavimo būdas – skelbimas, kuriame siūloma paimti paskolą su labai geromis palūkanomis. Dažniausiai tokie pasiūlymai skelbiami socialiniuose tinkluose. Kreipiantis dėl paskolos, prašoma pateikti prisijungimo prie interneto banko duomenis ar mokėjimo kortelės duomenis, neva to reikia, siekiant įvertinti kliento kredito reitingą ar jį identifikuoti.
Išankstinis mokėjimas už prekes
Sukčiai socialiniuose tinkluose skelbia specialius išpardavimus, pateikia puikių pasiūlymų. Tačiau, norėdami įsigyti prekes, turite už jas sumokėti avansu. Dažniausiai tokios reklamos platinamos socialiniuose tinkluose, o gavus mokėjimą prekės nėra išsiunčiamos. Lengviausias būdas apsisaugoti nuo tokio finansinio sukčiavimo – pamačius per daug gerą pasiūlymą, patikrinti, ar tikrai jis gali būti realus, ar šis prekės ženklas anksčiau yra rengęs išpardavimus panašiomis sąlygomis?
Romantinis sukčiavimas
Vis dar populiarus sukčiavimo būdas, kuriuo siekiama išvilioti pinigų iš vienišų žmonių, užmezgant su jais romantinius ryšius. Sukčiai aukų ieško interneto pažinčių svetainėse, socialiniuose tinkluose ir pan. Susikūrę profilį su netikra tapatybe jie bendrauja su žmonėmis, užmezga ryšius ir po kurio laiko ima prašyti finansinės pagalbos nelaimės atveju, dėl sveikatos problemų, skrydžio bilietui ar pan.
Pagalba tiems, kuriems jos reikia
Neretai sukčiai siekia pasinaudoti žmonių gerumu ir patiklumu, prašydami paaukoti geram tikslui. Tokiais atvejais tiesiogiai bendraujant internete ir naudojant netikrus profilius socialiniuose tinkluose pasakojamos dramatiškos žmonių istorijos ir prašoma finansinės paramos, pavyzdžiui, gydymo išlaidoms apmokėti ar pan. Pateikiamos įtikinamos istorijos, su nuotraukomis ir „realių“ žmonių komentarais bei nurodoma banko sąskaita, į kurią pervesti paramą.
Laimėjimas loterijoje ar paveldėjimas
Sukčiai aukai siunčia elektroninius laiškus dažniausiai iš nežinomo adreso ir teigia, kad laimėjo loterijoje arba paveldėjo didelę pinigų sumą. Norint gauti loterijos laimėjimą ar palikimą, prašoma atlikti pavedimą arba pateikti mokėjimo kortelės duomenis – neva reikia sumokėti administravimo ar pan. mokestį, kad gautumėte laimėtą prizą, ar apmokėti teisines išlaidas, kad būtų sutvarkyti paveldėjimo dokumentai.
„Gyventojai yra girdėję ne vieną nukentėjusio nuo finansinių sukčių istoriją ir mano, kad jiems taip nenutiks. Tačiau statistika rodo, kad finansinių sukčių aukų vis daugėja. Su bandymu sukčiauti susiduria daugiau nei kas trečias Lietuvos gyventojas. Nors turi daugiau žinių ir aktyviau domisi finansinėmis paslaugomis, į sukčių pinkles patenka ir jaunesni žmonės. Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2022-aisiais išviliojo beveik 12 mln. eurų“, – sako R. Čereška.
Aurelija Grikinaitė-Čepėnienė
Korporatyvinės komunikacijos vadovė Lietuvoje
„Citadele“ bankas
