Kiekviename juoke yra dalis tiesos, ne išimtis ir pareiškimas, kad „aš pensijos vis tiek nesulauksiu“. Pasirodo, beveik kas ketvirtas (23 proc.) Lietuvos gyventojas iš tiesų mano, kad tiek negyvens ar labiau tikėtina, kad negyvens. Iš kitos pusės, didžioji dalis, arba iš viso 50 proc. tokio pajuokavimo net nesuprastų – jie galvoja, kad pensijos amžių pasieks, atskleidė lapkritį atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.
Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Tado Gudaičio vertinimu, niūrios nuotaikos yra apėmę reikšmingai nedidelę dalį šalies visuomenės.
„Finansinį elgesį lemia daugybė įvairiausių išorinių bei asmeninių faktorių. Ne paslaptis, kad mums kaip visuomenei vis dar nelengvai pavyksta susidėlioti ilgalaikius finansinius tikslus ir nuosekliai, disciplinuotai jų siekti. Tačiau džiugu, kad apokaliptinės nuotaikos kamuoja sąlyginai nedidelę visuomenės dalį, arba tik kas ketvirtą mūsų šalies gyventoją. Jos akivaizdžiai koreliuoja su tuo, kokia yra dabartinė respondentų finansinė situacija. Matome, kad pensijos sulauks arba tiesiog tikisi jos nesulaukti, gaunantieji mažiausias pajamas“, – sako T. Gudaitis.
Nuotaikos priklauso nuo pajamų
Vidutinio dydžio 501-700 eurų vienam žmogui pajamas skaičiuojančių grupėje optimizmo netrūksta. Čia jau 21 proc. mano, kad pensijos sulauks ir tik 5 proc., kad ne. Didžiausias, 700 eurų pajamas žmogui viršijantieji labiausiai pasitiki savo ateitimi. Net 34 proc. jų tikri, kad pensijos sulauks ir tik 3 proc., kad nesulauks.
Pensijos tikisi sulaukti palyginti maža dalis, arba 17 proc. respondentų, kurių mėnesio pajamos vienam namų ūkio nariui sudaro 301-500 eurų. Tuo tarpu 6 proc. sakė negalvojantys, kad pensijos sulauks. Užtikrinti, kad pensijos sulauks, buvo 15 proc. mažiausias (iki 300 eurų vienam šeimos nariui) pajamas gaunantys, atitinkamai tokia perspektyva visiškai netikėjo 8 proc. jų.
Apklausos dalyviams užduoto klausimo apie tikimybę sulaukti pensijos formuluotėje buvo paprašyta įvertinti ir asmeninę situaciją, ir išorines aplinkybes. Apklausos respondentai galėjo rinktis ne tik kraštutinius, bet ir tarpinius – labiau ne arba labiau taip – atsakymų variantus, kurie buvo įvertinti skaičiuojant iš esmės optimistines arba iš esmės pesimistines visuomenės nuotaikas pensinio amžiaus klausimu.
Mažos pajamos – rimta problema
LIPFA vadovas sako, kad visuomenės nuotaikos neleidžia abejoti, jog išgyvenantys didžiausią finansinį spaudimą tikriausiai ir iš pensijos laikotarpio nelaukia nieko geriau, nei praktiškai tokio paties antro dublio.
„Neįkvepiantis ateities įsivaizdavimas neskatina nei daugiau apie šį neišvengiamą gyvenimo tarpsnį galvoti, nei jam rimčiau ruoštis. Mažiausias pajamas gaunantys gyventojai jau dabar patiria didžiausius iššūkius, pradedant nuo mažiau kvalifikuotos darbo vietos iki kokybiškų sveikatos paslaugų. Neaišku, ar atsižvelgdami į esamą situaciją jie tik galvoja nesulauksiantys pensijos ar patys tikisi jos nesulaukti. Bet kuriuo atveju tai yra pavojaus signalas visiems, kurie nori gerinti visuomenės finansinį raštingumą ir skatinti tvarų požiūrį į asmeninius finansus. Šių apokaliptinių nuotaikų tikrai nenurašyčiau kaip nesvarbių, nes jos irgi veikia mūsų elgesį“, – konstatuoja T. Gudaitis.
Lietuvos antros pakopos pensijų fondų, kuriuose savo pensijai nuolat taupo 80 proc. – iš viso 1,37 mln. šalies dirbančiųjų, turtas per tris ketvirčius paaugo daugiau kaip dešimtadaliu iki 5,37 mlrd. eurų. Trečios pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė pasiekė 201,8 mln. eurų.
„Net ir atidedamas euras yra svarbu. Žinoma, nepalyginamai geriau, kai jis nėra tiesiog paliekamas stovėti, nes tokiu atveju jis tiesiog nuvertėja, o aktyviai investuojamas. Dėl demografinių pokyčių ir visuomenės amžėjimo pensijos laikotarpiu bus vis sunkiau pajamų dydį išlaikyti bent kiek labiau artimą gauto darbo užmokesčio dydžiui. Lietuvoje turime puikų, profesionalų investavimo instrumentą, kuris yra skirtas ne išskirtinai pasiturintiems klientams, o kiekvienam. Jį ir palinkėčiau kuo greičiau atrasti kiekvienam ir pagaliau imti kaupti savo finansinį rezervą“, – pataria ekspertas.
„Spinter tyrimai“ spalio 18-28 dienomis apklausė 1015 žmonių, kurių amžius 16-75 metai. Iš jų 15 proc. patvirtino, kad jau yra sulaukę pensinio amžiaus.