Lietuvos bankas ragina Seimą priimti sprendimą dėl būsto ir automobilių mokesčio įvedimo

0
93
Metinis būsto kainų augimo tempas 2019 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 6,8 proc. Nuotrauka Michael Gaida iš Pixabay.

Siekdamas užtikrinti, kad finansų sistema veiktų stabiliai ir nekilnojamojo turto (NT) rinkoje nesiformuotų burbulai, Lietuvos bankas jau penkerius metus taiko atsakingojo skolinimo reikalavimus kredito davėjams ir besiskolinantiems gyventojams. Tačiau Lietuvos ir kitų šalių patirtis rodo, kad svarbu atsižvelgti ir į NT apmokestinimą, nes kai kurie su NT susiję mokesčiai ar subsidijos gali didinti grėsmes finansiniam stabilumui. Šie klausimai, taip pat įvairių šalių pavyzdžiai aptariami Lietuvos banko Vilniuje organizuojamoje tarptautinėje Makroprudencinės politikos konferencijoje.

„Lietuvos bankas, siekdamas užkirsti kelią NT burbulų formavimuisi, būsto rinką ir jai įtaką darančias priemones vertina kompleksiškai. Mūsų nuomone, labai svarbu būsto politiką stebėti kaip visumą, o ne tik atskirus jos segmentus, ir vertinti, kaip įvairūs su NT rinka susiję sprendimai gali paveikti visą šalies būsto sektorių. Šiuo požiūriu NT apmokestinimo pasirinkimai gali turėti reikšmingo poveikio NT kainų raidai ir šalies finansiniam stabilumui“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Konferencijoje dalyvaujantis Nyderlandų centrinio banko vadovas Klaasas Knotas minėjo kitų šalių patirtį: „Gyvenamojo NT apmokestinimas daugelyje šalių paaštrina gyvenamojo būsto statybos ir makroekonominį ciklus, taip iš dalies atsverdamas makroprudencinės politikos atliekamą stabilizavimo funkciją. Tad, politikos formuotojai ir politikai susiduria su iššūkiu – siekiant sumažinti makroekonominę ir finansinę riziką, mokesčių sistema ir makroprudencinė politika turėtų būti labiau derinamos tarpusavyje“.

Vykdydamas makroprudencinę politiką, Lietuvos bankas pasitelkia įvairias priemones prižiūrėdamas, kad gyventojai skolintųsi, o bankai skolintų atsakingai. Gyventojams Lietuvos bankas nustato minimalaus pradinio įnašo reikalavimą, paskolos įmokos ir pajamų maksimalų santykį, ilgiausią galimą paskolos trukmę, taip pat įpareigoja bankus įvertinti besiskolinančiojo galimybes grąžinti kreditą pakilus palūkanoms. Kreditoriai pagal Lietuvos banko nustatytas taisykles privalo kaupti rezervus, kad nenumatytais atvejais turėtų iš ko padengti nuostolius.

Lietuvos NT rinka šiuo metu yra aktyvi. Metinis būsto kainų augimo tempas 2019 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 6,8 proc., ir tai yra daugiau už ES šalių vidurkį, kuris, naujausiais duomenimis, 2018 m. pabaigoje siekė 4,2 proc. Vis dėlto, kadangi pastaraisiais metais Lietuvoje būsto kainos auga kartu su šalies ekonomika ir panašiai kaip ir gyventojų pajamos, šis augimas yra tvarus. Tačiau susiformavus nepamatuotiems rinkos dalyvių lūkesčiams ar dėl kitų priežasčių padėtis bet kada gali pasikeisti, todėl Lietuvos bankas nuolatos stebi ir vertina situaciją tiek NT, tiek kredito rinkose.

Dalyje ES šalių, kuriose per pastaruosius keletą metų būsto kainos gerokai paaugo, pastebimi per ilgesnį laikotarpį susiformavę disbalansai: aukštas gyventojų skolos lygis ir galimai pervertintas būstas, kurie gali būti vertinami kaip rizikos šaltiniai, kalbant apie šių šalių finansinį stabilumą. Tikėtina, kad siekiant efektyviai mažinti šiuos disbalansus, vien tradicinių makroprudencinės politikos priemonių neužtektų, tam būtų galima pasitelkti su NT susijusias mokestines priemones, jos darniai papildytų turimų makroprudencinės politikos priemonių arsenalą.

Lietuvos banko informacija