Ruduo atneša ne tik šaltesnius orus, bet ir kelia melancholiškas nuotaikas. Ekspertai sako, jog šiuo metų laiku subjūrančią nuotaiką lemia ne tik vaizdas už lango, bet ir senkančios vitamino D atsargos, mažėjantis seratonino kiekis bei įtemptas gyvenimo ritmas. Pastebima, kad atokvėpio ieškantys lietuviai kur kas dažniau pagalbos kreipiasi į emocinės ir fizinės sveikatos specialistus.
„Ruduo – metas, kai baigiasi atostogos, ir nuotaikos, tiek dėl užgriuvusių darbų, karjeros iššūkių, tiek dėl prastesnių orų neretai pablogėja“, – dažniausiai varginančias blogos nuotaikos ir įtampos priežastis vardija Gediminas Bulenokas, draudimo kompanijos BTA Asmens draudimo rizikų skyriaus produktų vadovas. Jo teigimu, šiemet didesnis nerimas jaučiamas ir dėl to, kad Ukrainoje tęsiasi karas, o dėl šalyje smarkiai pakilusių kainų žmonėms pinigus tenka skaičiuoti vis atidžiau.
„Pandemija ir karas tapo force majeure situacijomis, dėl kurių darbdaviai turėjo imtis vienokių ar kitokių priemonių motyvuoti darbuotojus ir padėti jiems tvarkytis su savo emocijomis. Galimybė pasikonsultuoti su sveikatos specialistais šiomis aplinkybėmis įgavo papildomą reikšmę. Mūsų duomenimis, lyginant su praėjusiais metais, besikreipiančiųjų psichologo konsultacijai skaičius išaugo apie 20 proc.“, – priduria G. Bulenokas.
Jis pastebi, kad per metus padaugėjo ir besikreipiančiųjų dėl sveikatingumo paslaugų – masažų, terapijų ir kt. Lyginant su praėjusiais metais, besikreipusiųjų dėl kompensacijų už sveikatingumo paslaugas skaičius padidėjo 25 proc.
Karas ir nežinomybė
Savo ruožtu platformos visipsichologai.lt pardavimų vadovė Rita Mackonienė pastebi, kad ypatingą šiemetinę situaciją liudija ir statistika. Šios platformos specialistai dirba su įmonėmis ir organizacijomis, kurios siekia rūpintis kolektyvo emocine sveikata bei darbuotojus skatina registruotis psichologo konsultacijai.
„Šią vasarą lydėjo kraupūs karo Ukrainoje vaizdai, slėgė nežinomybė – atitinkamai augo ir psichologų poreikis. Pandemijos metu mūsų rengtos psichologų apklausos ir taip prognozavo, kad emocinio streso padariniai tęsis ne vienerius metus.
Bet dar nepasibaigus pandemijai prasidėjo karas, o problemų sąrašą papildė energijos kainų šuolis. Žmonių emocinį pasaulį be paliovos atakuoja vis naujos bangos, kurios neleidžia atsipūsti“, – teigia R. Mackonienė.
Anot jos, visuomenėje jaučiamas nerimas dėl karo, energijos kainų persiduoda ir į kolektyvus. Todėl esą nenuostabu, kad visos organizacijos ieško sprendimų, kaip pagerinti darbuotojų emocinę ir fizinę sveikatą.
„Kantar“ atliktas Lietuvos darbuotojų įsitraukimo tyrimas parodė, kad karas Ukrainoje net 81 proc. šalies dirbančiųjų sukėlė ar padidino nerimo jausmą. Tiesa, su teiginiu, kad nerimas dėl karo neigiamai atsiliepia emocinei sveikatai darbe ir darbingumui, sutiko kas ketvirtas apklaustasis.
Tad organizacijoms darbuotojų sveikatos (įskaitant emocinę) būklė – aktuali. Viena Australijoje atlikta studija parodė, kad sveiki darbuotojai tris kartus produktyvesni nei tie, kurių sveikata pašlijusi. Be to, sveikame kolektyve tvyro geresnė nuotaika.
Ar tikrai rasti specialistą sunku?
Tiesa, matoma tendencija, kad nors kreipimųsi į specialistus skaičius išaugo, tačiau prieaugis visame dirbančiųjų kontekste nėra toks ryškus. Kodėl?
Platformos visipsichologai.lt užsakymu „Spinter tyrimų“ dar kovą atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma (87 proc.) Lietuvos gyventojų vasaros metu jautė padidėjusią įtampą, nerimą ar stresą. Tačiau dėl emocinių problemų sprendimo tik 7 proc. respondentų tikrai kreiptųsi į psichologą, o 28 proc. greičiausiai kreiptųsi.
„Lietuvoje mūsų nauja karta atranda psichologus, bet laukia ilgas kelias, kol žmonės taip, kaip Vakaruose, pasikliaus specialistų pagalba“, – pažymi R. Mackonienė.
Kaip vieną priežasčių, kodėl darbuotojai nesirenka psichologų konsultacijos net kai būna aprūpinti papildomu sveikatos draudimu, įvardija faktą, kad gana sunku rasti specialistą. Ne visi psichologai atitinka draudimo sąlygas, be to, reikia derinti laiką, o tai užtrunka.
„Taip pat gali būti, kad kai darbuotojas turi galimybę turimą limitą išnaudoti maisto papildams, vaistams, odontologo paslaugoms, kraujo tyrimams, jis renkasi šias paslaugas. Psichologo konsultacijas vis dar lydi pakankamai didelė stigma – kaip ir daugelyje kitų posovietinių šalių“, – svarsto R. Mackonienė.
G. Bulenokas priduria, kad šios draudimo kompanijos siūlomu papildomu sveikatos draudimu apdrausti įmonių ir organizacijų darbuotojai gali pasirinkti vizitą pas psichologą ar kitos srities specialistą.
Populiarėja kaip motyvacinė priemonė
Šalies draudimo rinkoje 2022 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021-aisiais, įmonių lėšomis finansuojamo darbuotojų sveikatos draudimo sutarčių apimtys išaugo 42 proc.
Sveikatos ir gyvybės draudimas per pastaruosius metus smarkiai išpopuliarėjo kaip taikoma motyvacinė priemonė. Minėtas „Kantar“ tyrimas rodo, kad tarp dažniausių motyvacinių priemonių tokia nauda pakilo iš 8 į 4 vietą.
BTA per pirmąjį šių metų pusmetį papildomu sveikatos draudimu aprūpino beveik 15 tūkst. žmonių, fiksuotas 70 proc. siekiantis augimas. Ši kompanija rinkoje užimamą dalį per metus padidino nuo 9,3 proc. iki 13,7 proc.
