Ką Lietuvos ir pasaulio ekonomikai atneš ruduo

    0
    30
    Tadas Povilauskas SEB banko ekonomistas.

    Baigiasi vasara, kuri daugeliui Lietuvos gyventojų ir verslui nebuvo tokia prasta, kokios buvo baimintasi ankstyvą pavasarį. Panašu, kad ir trečią ketvirtį metinis Lietuvos ekonomikos pokytis bus vienas geriausių Europos Sąjungoje. Didžiausią nerimą kelia paskutinis metų ketvirtis, kai vidaus vartojimas vėl silpnės net ir neprognozuojant tokių veiklos suvaržymų visoje šalyje, kokie buvo pavasarį. Daugelio pasaulio šalių sveikatos sektorius ir pati visuomenė per pastarąjį pusmetį išmoko daug geriau kovoti su koronaviruso proveržiais, todėl ekonomiką stabdančių ribojimų rudenį turėtų būti mažiau. Kaip ir pirmą metų pusmetį, prasčiau seksis Pietų Europos valstybėms, labiau priklausomoms nuo turizmo, o Šiaurės ir Baltijos šalių ūkis turėtų greičiau artėti prie lygio, buvusio prieš pandemiją. Šias ir kitas SEB grupės ekonomistų įžvalgas atskleidė antradienį Stokholme paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.

     

    Ekonomikos atsigavimas prislops ketvirtą ketvirtį

    Antrą ketvirtį Lietuvos BVP buvo 3,8 proc. mažesnis negu prieš metus. Toks nuosmukis kol kas yra kukliausias tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Panašu, kad pasiteisino pirmo metų pusmečio šūkis, kad reikia ruoštis blogiausiam, bet tikėkis geriausio. Įžengėme į antrą trečio ketvirčio pusę, ir naujausi ekonominiai duomenys rodo, kad metinis Lietuvos BVP pokytis trečią ketvirtį turėtų taip pat būti vienas geriausių Europoje. Jau paskelbta, kad liepą metinis apdirbamosios gamybos, neįtraukus naftos perdirbimo, apimtis buvo 2,2 proc. didesnė negu prieš metus. Tikėtina, kad ir rugpjūtį pramonės gamyba nenuliūdins.

    Trečio ketvirčio BVP įverčiui Lietuvoje didelę įtaką daro grūdinių kultūrų ir rapsų derlius, o jis šiemet bus daugiau negu penktadaliu didesnis negu prieš metus, todėl vien dėl to metinis BVP pokytis trečią ketvirtį padidės beveik 1 proc. punktu. Mažmeninė prekyba liepą ir rugpjūtį taip pat turėjo augti – ir dėl vėl pradėjusio didėti dirbančiųjų skaičiaus, ir dėl išmokėtų vienkartinių vaiko pinigų bei pensijų, kuriems išleista 260 mln. eurų, ir dėl vėl sumažėjusio gyventojų taupymo masto. Lietuvoje vasarą ribojimų, kuriais siekiama stabdyti užsikrėtusiųjų koronavirusu augimą, buvo bene mažiausiai tarp Europos Sąjungos valstybių, todėl ir paslaugų paklausa bei pasiūla ūgtelėjo gana smarkiai, palyginti su antru ketvirčiu.

    Daugiausiai nerimo kol kas kelia ketvirtas ketvirtis, kai vidaus vartojimas gali susilpnėti net ir netaikant tokių griežtų, kokie buvo pavasarį, ribojimų verslui ir gyventojams. Ketvirtas ketvirtis vėl bus sudėtingesnis maitinimo, apgyvendinimo, kultūros renginių organizavimo, kitų paslaugų teikimo, prekybos sektoriams. Panašu, kad ir statybų sektoriaus darbų apimties metinis nuosmukis bus didesnis.

    Prognozuojame, kad šiemet pagal pagrindinį scenarijų Lietuvos ekonomika smuks 1,3 proc., o 2020 ir 2021 metais paaugs po 3 procentus. Tokiu atveju ekonomika pasiektų lygį, buvusį prieš pandemiją, 2021 metų viduryje. Liepos pradžioje, kai paskutinį kartą atnaujinome BVP prognozę, tikėjomės 6,7 proc. ekonomikos nuosmukio šiemet. Galimas nemažas Statistikos departamento skelbto antro ketvirčio pirminio BVP įverčio pabloginimas yra vienas iš rizikos veiksnių prognozuojant tokiu metu, kai ekonominė padėtis greitai keičiasi.

    Kita rizika – į ką išsirutulios Baltarusijoje vykstantys streikai, kuriais siekiama demokratinių pokyčių šalyje. Istorija jau ne kartą yra pamokiusi, kad negalima atmesti ir mažai tikėtinų nepalankių įvykių krypčių. SEB ekonomistai kitose Baltijos šalyse sumažino Latvijos ekonomikos nuosmukio 2020 metais prognozę iki 4,6 proc., Estijos – iki 4,7 procento.

    Nedarbas piką pasieks šių metų pabaigoje

    Darbo rinkoje padėtis nuo birželio vidurio gerėjo – darbuotojų skaičius vėl pradėjo augti, labai smarkiai sumažėjo darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, skaičius. Tam įtaką daro ne tik vasara, kai išauga sezoninių darbuotojų paklausa, bet ir atsigaunantis po pirmojo šoko pavasarį verslas. Nepaisydami to, liekame atsargūs prognozuodami nedarbą ir manome, kad nedarbas piką pasieks šių metų pabaigoje, o smarkiau pradės leistis žemyn tik kitų metų antrą pusmetį. Prognozuojant nedarbą ilgesniu laikotarpiu, nerimą kelia išaugsiantis ilgalaikis nedarbas: pagal SEB grupės prognozę vidutinis nedarbas šiemet padidės nuo 6,3 proc. iki 8,5 proc., o kitąmet ir 2022 metais mažės iki 8,1 proc. ir 7,5 procento.

    Prognozuojame, kad trečią ketvirtį metinis draudžiamųjų pajamų augimas Lietuvoje bus truputį spartesnis negu antrą ketvirtį, kai jis siekė 5,3 procento. Pirmiausia dėl to, kad darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, skaičius gerokai sumažėjo. Beje, antrą ketvirtį vidutinės algos vidurkį matematiškai gerino tai, kad labiau darbo užmokestis krito ir darbus daugiau prarado mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Prognozuojame, kad vidutinė mėnesio alga kitąmet didės 5 proc. – labiausiai dėl to, kad lėčiau negu šiemet augs minimali mėnesio alga ir valstybės sektoriuje dirbančių asmenų darbo užmokestis.

    Kitąmet didės infliacija, bet mažės biudžeto deficitas

    Naujausiame „Nordic Outlook“ leidinyje nuo 0,8 iki 1,2 proc. padidinome vidutinės mėnesio infliacijos 2020 metais prognozę, nes paslaugų kainos didėjo daug smarkiau, negu prognozavome pavasarį. Kitąmet vidutinė infliacija turėtų ūgtelėti iki 2,2 proc. dėl didesnių energetinių išteklių kainų. SEB žaliavų analitikai prognozuoja, kad 2021 metais vidutinė „Brent“ naftos kaina padidės iki 55 JAV dolerių už barelį, kai šiemet ji bus 45 JAV doleriai už barelį.

    Valdžios sektoriaus deficitas 2020 metais ūgtelės iki 6,8 proc., o kitąmet turėtų mažėti iki 2,7 proc. BVP. Valdžios ekonomikos skatinimo priemonės, nors ir sulaukusios nemažai priekaištų, buvo labai svarbios švelninant ekonomikos nuosmukį antrą ketvirtį. Trečią ketvirtį fiskalinių skatinimo priemonių įtaka ekonomikai bus tik truputį mažesnė. Bus mažiau išleista subsidijoms, skirtoms kompensuoti darbdavio išlaidoms už darbuotojus, kuriems buvo paskelbta prastova, ir ligos išmokoms, tačiau daugiau vienkartinėms išmokoms. Be to, ir trečią ketvirtį daug įmonių naudojosi galimybe atidėti mokesčių sumokėjimą ir taip taupyti apyvartines lėšas.

    Atotrūkis tarp Pietų ir Šiaurės Europos šalių dar išaugo

    SEB grupės ekonomistai truputį sumažino 2020 metų euro zonos BVP smukimo prognozę – laukiama, kad euro zona šiemet trauksis 8,8 proc., o kitąmet ūgtels 6,6 procento. Dar pavasarį buvo akivaizdu, kad mažiau nuo koronaviruso protrūkio nukentės tos valstybės, kurios prasčiau suvaldys epidemiologinę krizę ir kurios labiau priklausomos nuo turizmo sektoriaus. Tačiau tokie dideli ekonomikos pokyčių antrą ketvirtį skirtumai tarp Pietų ir Šiaurės Europos valstybių ekonomikos smukimo viršijo lūkesčius. Tai lemia, kad tokių šalių, kaip Vokietija ar Švedija, ekonomika greičiau negu Ispanijos ar Prancūzijos sugrįš į tą lygį, kuris buvo prieš pandemiją.

    Ekonomikos smukimo skirtumus lėmė ir iždo politikos skatinimo priemonių dydis – Vokietijos tiesioginės fiskalinės skatinimo priemonės šiemet sudarys 8 proc. BVP, kai Italijos ar Ispanijos – vos 3–4 proc. BVP. Prognozuojame, kad nedarbas euro zonoje augs ir piką pasieks kitų metų pradžioje. Grynoji infliacija euro zonoje per artimiausius dvejus metus išliks arti 1 proc., todėl neapsunkins Europos Centrinio Banko ekonomikos skatinimo programos.

    JAV dėmesys kryps į artėjančius prezidento rinkimus

    Ekonomikos atsigavimas JAV kol kas yra greitesnis, negu buvo tikėtasi, todėl SEB grupės ekonomistai pagerino ekonomikos smukimo prognozę iki 5,5 proc. 2020 metais ir tikisi, kad kitąmet šalies ūkis augs 4 procentais. Ekonomikos skatinimo priemonės padėjo pristabdyti gyventojų pajamų smukimą, o investicijos kol kas krito kukliau, negu buvo baimintasi. Dėl kritusių būsto paskolų palūkanų normų būsto paklausa greitai atsigavo, todėl JAV pavyko išvengti gyvenamojo būsto rinkos nuosmukio.

    Tikimės, kad pavyks susitarti dėl naujo federalinės valdžios ekonomikos skatinimo priemonių paketo, tačiau jo vertė bus mažesnė negu ta, apie kurią buvo diskutuojama anksčiau. Apskritai, kuo liks mažiau laiko iki lapkričio 3 dienos, kai vyks JAV prezidento rinkimai, tuo mažesnė tikimybė susitarti. Apklausos rodo, kad kol kas daugiau galimybių rinkimus laimėti turi demokratų atstovas Džo Baidenas. Tačiau tai nereiškia, kad JAV baigsis didelio biudžeto deficito laikotarpis – vargu ar pavyks didinti socialinės apsaugos finansavimą vien tik pakeliant mokesčius daugiau uždirbantiems asmenims. JAV centrinis bankas toliau išlaikys dabartines palūkanų normas, o rinka labiausiai laukia rugsėjo, kai bus paskelbta daugiau naujienų apie atliktą pinigų politikos strategijos peržiūrą.

    Tadas Povilauskas
    SEB banko ekonomistas