Įspūdingo parko apsuptyje – ramybė ieškantiems poilsio ir gastronominių atradimų

Užsitęsęs karantinas sukėlė nostalgiją dar neaplankytiems šalies kampeliams, jų neatrastiems herojams ir legendoms. Istorikai ir kultūrinį paveldą puoselėjantys verslininkai sako, jog lietuviai iš tiesų vertina šalies gamtą ir istoriją, tad iki karantino sugriežtinimų daug keliautojų skubėjo apsilankyti Lietuvos dvaruose, pasimėgauti gurmaniška vietos virtuve ir taip iš arčiau pažinti kultūrinį dvarų palikimą.

Architektūros istorikas Marius Daraškevičius pasakoja, kad lietuviškoje terminologijoje, dvaras reiškia kiemą, kuris iki XIX amžiaus tebuvo panašesnis į aikštę, kurioje dominavo mediniai, rečiau – mūriniai rūmai, stovėjo svarbūs reprezentaciniai pastatai, tokie kaip oficinos, svirnas, pavolušas (vertingų daiktų saugykla), stainia, virtuvė, o kartais ir oranžerija. Visa tai formavo margą, dinamišką, labai savitą medinės etninės architektūros bendrą vaizdą. Tokį pagrindinį dvaro kiemą prancūzai vadina garbės kiemu, kitaip – cour d‘honneur, taip jį atskirdami nuo ūkinių kiemų, kurių būta ir Lietuvos dvaruose.

Viešbučio vidus.

„Nuo XVIII amžiaus paskutiniojo ketvirčio, Lietuvos dvaruose plintant griežtomis taisyklėms susaistytai klasicistinei architektūrai bei angliškiems peizažiniams parkams, pradeda kisti ir reprezentacinio kiemo vaizdas. Uždara aikštė suliejama su parku, taip siekiant ją atverti ir išlaisvinti. Kieme idealiu atveju paliekami tik griežtai centre įkomponuoti rūmai, dvi oficinos iš abiejų jų šonų, o centre įrengiama apvalus ar ovalus apvažiavimo žiedas, kurio viduryje veši gėlynas, dar vadinamas klomba“, – paaiškina istorikas.



Jis priduria, kad svarbūs reprezentacinio kiemo formantai buvo oficinos – jų stilistinė architektūra ir statybos kokybė buvo itin aukšta, o įranga artėjo prie bajorų rūmų lygmens. M. Daraškevičius pasakoja, kad oficinose gyveno atvykę svečiai, aukštesnio rango samdomi žmonės, tokie kaip guvernantė, virėjas, ūkvedys, rūmų ekonomė ar sodininkas. Juose taip pat senatvėje būdavo apgyvendinamos vaikų auklės.

Architektūros istorikas Marius Daraškevičius.

„Svarbu pabrėžti, kad oficina – statuso simbolis, mat neturtingų vidutinių ir smulkių bajorų dvaruose oficinų nebūdavo. Štai viename lankomiausių Šakių regione kultūros objektų Zyplių dvare, XIX amžiaus pirmoje pusėje statant klasicistinius rūmus, buvo sekta šia pavyzdine schema: centre pastatyti rūmai, šonuose – dvi oficinos, kiek giliau – virtuvė, centre – žalia, žydinti oazė“, – pamini architektūros istorikas.

Šiandien Zyplių dvaro lankytojus žavi išlikusi XIX a. neobarokinio stiliaus architektūra bei įspūdingas parkas, kurį puošia balzaminių tuopų bei skroblų alėjos. Buvusioje dvaro vežiminėje įsikūręs ir Zanavykų muziejus, supažindinantis lankytojus su krašto istorija. Zyplių dvaro virtuvėje veikia ir LDK laikus menančiais patiekalais garsėjantis restoranas „Kuchmistrai“, į kurį užsukę maisto mylėtojai gali paragauti virtuvės šefo-kuchmistro ruoštų patiekalų, dalyvauti degustacijose ir edukacijose.

Ieškantiems poilsio ar galimybės pabėgti nuo miesto šurmulio, įsikuriant ramioje, Lietuvos istorija alsuojančioje aplinkoje, dešiniojoje Zyplių dvaro oficinoje praėjusių metų pabaigoje duris atvėrė unikalus viešbutis. Jo svečiai ne tik gali apsistoti kambariuose, kuriuose restauruota interjero puošyba ir įrangos elementai, bet ir patirti tai, kaip galėjo gyventi Lietuvos dvarų svečiai.

Lietuviškų tradicijų puoselėjimą Šakių regione palaikantis verslininkas Arūnas Tarnauskas sako, kad dažnas ieško ramybės atokesnėse šalies vietovėse, o tokią galimybę suteikia unikali poilsio vieta dvaro oficinoje. Anot jo, lietuviai mėgsta lankytis ir apsistoti istorinėse erdvėse, kurios primena apie besikeičiančius laikus ir leidžia iš arčiau susipažinti su protėvių palikimu.

Zypliu dvaro oficina. Nuotrauka Mariaus Sarapino.

„Oficina, kurioje įsikūręs viešbutis, stovi ko gero gražiausioje dvaro teritorijos dalyje, priešais – istoriniai rūmai, aplink – parkas, kuris žavi visais metų laikais. Viešbutyje apsistoję svečiai turės galimybę pasijusti lyg XIX amžiaus dvaro gyventojų ar svečių kambariuose, patobulintuose šiuolaikiniu komfortu. Klientai taip pat galės susipažinti su atkurtais dvariškos virtuvės patiekalais, kuriuos, remdamasis istoriniais receptais, paruoš šalia esančio restorano kuchmistras“, – pasakoja A. Tarnauskas.

Zyplių dvaro ansamblį šiuo metu sudaro net 11 išlikusių pastatų bei 21 ha dydžio parkas. Dalyje oficinos patalpų, kurioje atvertas viešbutis, atkurtas sienų trafaretinis dekoras, išsaugoti išlikę autentiški fragmentai, taip pat restauruota pirmoje patalpoje išlikusi skliautinė niša su medinėmis lentynomis. Restauruota išlikusi keraminių plytų danga, remontuotas ir restauruotas sienų mūro tinkas, plytų mūro dūmtraukiai pastogėje.

Zyplių dvaro oficinoje įrengtas viešbutis ne tik atkartoja Lietuvos dvarų istorijos fragmentus, bet ir išsiskiria savo modernumu bei saugumu. Viešbutyje nėra įprastos registratūros, o rezervacijos, kurias galima atlikti jau dabar, veikia elektroninėje erdvėje.

Zyplių dvaras

Ankstesnis straipsnisKovo 5-oji, penktadienis, dienos ilgumas pasiekė 11.05 val.
Kitas straipsnisKetvirtis milijono lietuviškų tulpių skelbia pavasarį