Fotografas turės atlyginti žalą už internete paviešintus privačios šventės vaizdus

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose paskelbtas sprendimas byloje dėl teisės į atvaizdus gynimo. Fotografavimo ir filmavimo paslaugas teikęs L. G. ieškovei ir tretiesiems asmenims turės atlyginti 500 eurų neturtinę žalą ir beveik 900 eurų bylinėjimosi išlaidas.

Fotografas. Nuotrauka S. Hermann & F. Richter iš Pixabay.

Ieškovė ir jos šeimos nariai atsitiktinai internetinėje platformoje pamatė viešai transliuojamus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas privatus jos ir jos šeimos narių bei artimųjų giminaičių ir šeimos draugų gyvenimas. Ji teigė kreipusis į atsakovą su pretenzija, prašydama nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau pastarasis atsisakė tai padaryti. Taigi, moteris kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą jokiais būdais, jokiose interneto platformose ar materialinėse laikmenose po neteisėtų veiksmų nutraukimo neatgaminti, nedemonstruoti, nespausdinti, netransliuoti ar kitaip nedalyti ieškovės ir jos šeimos narių bei kitų artimų asmenų atvaizdų, užfiksuotų nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Ieškovė taip pat prašė atlyginti jai padarytą 1 000 eurų neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nesutikdamas su ieškiniu atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jis su ieškove sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl ieškovės sesers būsimų vestuvių filmavimo ir fotografavimo. Jis teigė informavęs ieškovę apie tai, kad savo audiovizualinius kūrinius jis savo nuožiūra skelbia internete, kad juos galėtų matyti potencialūs klientai. Vyro manymu, reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes nėra jokių įrodymų, kad dėl viešai paskelbtų vaizdo įrašų ieškovė turėjo neigiamų patirčių ar juto nerimą, priešingai – filmuotoji nuotaka buvo patenkinta jo suteiktomis paslaugomis. Tačiau minėtoji nuotaka ir sutuoktinis, kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti. Sutuoktiniai prašė iš fotografo priteisti po 1 500 eurų kiekvienam neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, nurodė, kad asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė. Teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Pagal teismų praktiką, sutikimas gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais. Sprendžiant, ar buvo pažeista teisė į atvaizdą, esminę reikšmę turėjo aplinkybė, kad tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, teigė nedavę atsakovui sutikimo vaizdo įrašus, kuriuose yra užfiksuota vestuvių šventė, viešai publikuoti interneto platformose. Tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties nuostatuose taip pat nebuvo nurodyta, kad vestuvių šventės metu nufilmuoti vaizdo įrašai bus platinami internete. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas atsakovo argumentus dėl ieškovės duoto žodinio sutikimo atmetė kaip neįrodytus.

Atsakovo nurodytus argumentus, kad vaizdo įrašai yra jo kaip autoriaus darbas, dėl to jis turi teisę juos publikuoti, net ir nesant tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, sutikimo, teismas įvertino kaip nepagrįstus ir juos atmetė. Teismo vertinimu, vestuvių šventės metu nufilmuotų vaizdo įrašų publikavimas be ieškovės ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, sutikimo reiškia šių asmenų teisės į atvaizdą pažeidimą.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į visus nurodytus argumentus, kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, ginamos vertybės specifiką, susiklosčiusią teismų praktiką ir padarė išvadą, kad šioje byloje nustačius 100 eurų iš atsakovo ieškovei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, bei po 200 eurų iš atsakovo tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, priteistinos neturtinės žalos dydį, tai atitiks Civiliniame kodekse įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nebus viršytos teismų praktikoje taikomos nukentėjusiems asmenims tokiais atvejais priteistinos materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio ribos, nebus pažeista delikto individualizavimo bei piniginės kompensacijos pusiausvyra.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Olga Sadovskaja
Klaipėdos apylinkės teismo
pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene

Ankstesnis straipsnisNuo pirmadienio mokiniai, išskyrus jauniausius, mokysis nuotoliniu
Kitas straipsnisPrasideda karantinas – „Sodra“ primena svarbiausius dalykus apie ligos išmokas