16.9 C
Kretinga
17 birželio Antradienis
spot_img
spot_img

Asmeniniai finansai artėjant sunkmečiui: ragina nepulti į kraštutinumus

Ar jau skaitėte?

Kalbos apie artėjančią krizę ne vienam iš mūsų kelia klausimus dėl asmeninių finansų. Kur laikyti sutaupytus pinigus, kad jie nenuvertėtų, ką daryti su turima paskola, ar dabar palankus metas skolintis? O gal kaip tik reikėtų pasilepinti išlaidaujant ar mėginti laimę perkant loterijos bilietus? Ekspertai pataria nesileisti į kraštutinumus – nereikėtų pulti į paniką, bet taip pat negalima apsimesti, kad nieko nevyksta.

- Reklama -

Indėlių suma didėja

Eurostato duomenimis, Lietuvos gyventojai ne vienerius praėjusio dešimtmečio metus pinigų nesusitaupydavo. Tačiau ilgainiui situacija keitėsi. COVID-19 pandemijos atneštas netikrumas ir įvairių paslaugų ribojimai, karas Ukrainoje lietuvius paskatino keisti įpročius. 2020-aisiais Lietuvos namų ūkiai susitaupė 12,4 proc., 2021 metais – 5,8 proc. gaunamų lėšų.

Specialistų vertinimu, pernai dėl infliacijos galėjo būti sutaupyta dar mažiau, tačiau vis tik žmonės turėjo sutaupyti. Lietuvos banko (LB) duomenimis, šių metų kovą šalies gyventojų indėliai finansų įstaigose sudarė per 21 mlrd. eurų – 2 milijardais daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Ką daryti su sukauptais pinigais ir kaip rūpintis gerove? Atsakymų į šiuos klausimus patariama ieškoti domintis gyventojams teikiamomis finansų paslaugomis, kitaip tariant – ugdantis finansinį raštingumą.

Taupymas ir investavimas populiarėja

Pasak Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, šiemet LBA atliktas Lietuvos finansinio raštingumo indekso tyrimas parodė, kad gyventojų pamėgtų taupymo būdų trejetukas išlieka stabilus: jame pirmauja pinigų taupymas namuose ar piniginėje (68 proc.), antroje vietoje – neterminuotas indėlis (28 proc.), trečioje – investavimas į akcijas, kurio populiarumas kiek ūgtelėjo (12 proc., palyginimui, 2021 m. – 9 proc.).

LB reguliariai atnaujinamas šalies investuotojo portretas šiemet parodė, kad investuojančiųjų skaičius šalyje per praėjusius metus augo beveik dešimtadaliu, o sandorių sudaryta 15 proc. daugiau nei 2021 m. Visas per lietuviškas įstaigas investuojančių neprofesionaliųjų investuotojų skaičius praėjusių metų pabaigoje buvo 53,8 tūkst. Investicinėse sąskaitose esančio turto vertė praėjusių metų pabaigoje sudarė daugiau kaip 2 mlrd. eurų, akcijos tame protfelyje sudarė beveik 60 proc.

- Reklama -
READ  3 žingsniai, kaip užsidirbti ir apsisaugoti nuo skolų

Finansų įstaigų didinamos indėlių palūkanos didina ir šio klasikinio taupymo būdo populiarumą. Anot Jolitos Česonienės, JCKU „Kreda“ administracijos vadovės, 2023 m. I ketvirtyje terminuotų indėlių augimas „Kredos“ grupėje siekė 5,5 proc. „Populiariausi išlieka 7–12 mėn. trukmės indėliai – jie sudaro 63 proc. Taip pat aktualūs ir 2 metų trukmės indėliai, sudarantys 26 proc. Fiksuojama, kad grupės bendras indėlių portfelis 2022 m. išaugo 12 proc. – iki 227,8 mln. eurų“, – nurodo ji.

Pasak J. Česonienės, finansų įstaigose pinigai ne tik saugiai laikomi, tačiau ir „įdarbinami“ – net ir trumpam padėti pinigai duoda naudos. Svarbu nepamiršti, kad unijos teikia klientams tokias pačias garantijas kaip ir bankai: tiek vieni, tiek kiti yra Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyviai. Juose laikomi mažmeninių indėlininkų ir įmonių indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“. Tad finansų įstaigos bankroto ar nemokumo atveju indėlininkams būtų išmokamos draudimo išmokos.

Žmonės – ne robotai

Gyventojai jaučia, kada artinasi pokyčiai. „Žmonių nuotaika – labai geras barometras. Jų elgesys pradeda keistis dar nesant reikšmingų ekonominių pokyčių. Tik po kurio laiko ekonomistai, vertindami tam tikrą periodą, pavyzdžiui, prieš pasaulinę finansų krizę, pateikia įžvalgas, jog vos prasidėjus nuosmukio užuomazgoms, žmonės jau pradėjo taupyti. Nuo rudens ir pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojai, bent jau tie, kurie uždirba vidutines pajamas, ir bent kiek finansiškai raštingi, elgiasi labiau apgalvotai, planuoja pirkinius, atidžiau stebi savo biudžetą, peržiūri išlaidas, santaupas. Manau, kad tam tikri sukrėtimai ekonomikoje dažnai būna į gerą, jie paskatina žmones racionaliau planuoti biudžetą, atsisakyti nebūtinų pirkinių ir rinktis tvaresnius vartojimo sprendimus“, – komentuoja Daiva Strielkūnienė, Ekonomikos ir verslumo mokytojų asociacijos prezidentė.

Pasak D. Strielkūnienės, ilgalaikis taupymas, planavimas ir tvaresnis pirkimas – rezultatas, kurio tikimasi iš gyventojų, kylant susirūpinimui dėl savo finansinės ateities. Vis dėlto šitaip elgiasi ne visi: „Žmonės nėra robotai, kiekvienas pasižymi savo asmeninėmis savybėmis, charakteriu, kas ypač išryškėja susidūrus su pavojais, iššūkiais: vieni bėga, skuba veikti, o kiti sustingsta ir nereaguoja, gyvena lyg nieko nebūtų nutikę bei tikisi, kad sunkus periodas tiesiog praeis. Svarbiausias patarimas – nepulti į kraštutinumus, gerai pasverti norus ir galimybes bei elgtis kaip įmanoma racionaliau.“

READ  Astrologinė prognozė vasario 11-ai, antradieniui

Jaučiant netikrumą dėl ateities, logiškiausia, anot ekspertės, atsidėti pinigų taupymui, peržiūrėti pajamas, išlaidas, apriboti perteklinį vartojimą, atsisakyti nebūtinųjų išlaidų, nepamiršti apmokėti sąskaitų, neprisiimti naujų finansinių įsipareigojimų. „Šiuo metu, nors ir kalbama apie recesiją, tačiau situacija nėra dramatiška, svarbu tiesiog atsakingai planuoti savo finansus“, – pastebi D. Strielkūnienė.

Vietoje loterijų ragina taupyti

Vienas kritinis atvejis dažnai meta šešėlį ant viso sektoriaus. „Dažnai žmonės turi daug emocijų ir mažai racionalumo. Emocingas reagavimas į pavienes žinias apie užsienio banko bankrotą arba įvykius kurioje nors kredito unijoje rodo finansinio raštingumo stoką. Finansinis raštingumas susideda iš trijų dalykų – žinių, elgesio ir požiūrio. Jei bazinių žinių nėra, mes tikime gandais, ne faktais. Jeigu kaimynė investavo ir jai nepasisekė, tai jau galvojame, kad nepasiseks visiems, jei pasitaikė sukčiavimo atvejis – tai visur apgaus, jei įmonė bankrutavo – tai patikimo nieko nėra. Pažiūrėkite, kiek perkančių loterijos bilietus, nors šansas laimėti itin mažas. Tvirtesni finansinio raštingumo pagrindai galėtų pasufleruoti kitokių sprendimų: pavyzdžiui, tuos 50 eurų, kas mėnesį išleidžiamus loterijoms, galima pervesti į investicinį fondą ir pamažu formuoti santaupas“, – pataria D. Strielkūnienė.

Anot LBA, kalbant apie realią situaciją, Lietuvoje veikiantys bankai yra mokūs ir turi pakankamai atsargų. Šiais klausimais sektorių prižiūri LB, kuris yra nustatęs, kiek vienokios ar kitos kategorijos atsargų privalo turėti kredito įstaigos.

„Mūsų šalies bankų sistema veikia stabiliai ir efektyviai, yra likvidi bei kapitalizuota ir tuo išsiskiria iš kitų Europos valstybių. LB duomenys rodo, kad šalyje veikiančių bankų kapitalo pakankamumo rodiklis pernai siekė 19,1 proc., padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis – 390 proc. Paprasčiau tariant, tai – sektoriaus saugos pagalvė, padedanti užtikrinti, kad kredito įstaigos turi pakankamai pinigų grąžinti savo skolas ir apsaugoti savo klientų pinigus“, – akcentuoja dr. E. Čipkutė.

READ  GPM lengvata kaupiantiems trečioje pakopoje: kaip ja pasinaudoti ir kada lėšas atgaus gyventojai

Dauguma pasitiki savo finansų įstaiga

Viena esminių finansų sektoriaus sklandžios veiklos sąlygų – gyventojų pasitikėjimas. Šis taip pat yra aukštas: periodiškai LBA atliekama gyventojų apklausa pernai spalį parodė, kad savo banku pasitiki 87 proc. apklaustųjų. Rodiklis jau daugelį metų išlieka stabilus.

Gyventojai, kurie laiko lėšas unijose, taip pat gali jaustis saugūs, nes, kaip ir visų finansinių institucijų, kredito unijų veikla yra reglamentuota įstatymais, veiklą prižiūri centrinės unijos, LB bei Europos centrinis bankas. Viena iš svarbiausių JCKU veiklų – prižiūrėti ir valdyti rizikas, susijusias su kapitalo likvidumu, operacinėmis rizikomis.

„Taip pat „Kreda“ grupės viduje turime kontrolės priemones. Nuosekliai įgyvendiname Europos bankininkystės institucijos ir Lietuvos banko nustatytus reikalavimus bei geriausią praktiką klientų duomenų ir jų lėšų apsaugai. Apsaugą užtikrina tiek organizacinės, tiek techninės bei programinės priemonės, išdėstytos 3 gynybos linijų pagrindais. Ugdome ir puoselėjame saugumo kontrolės kultūrą grupės viduje ir, svarbiausia, esame atsakingi už savo veiksmus“, – patvirtina J. Česonienė.

2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje baigus kredito unijų reformą, šalyje susiformavo centrinių kredito unijų grupės. Įsigaliojus reformai, kiekviena kredito unija turėjo priklausyti vienai iš centrinių kredito unijų ir taip jungtis į vieningas mokumo užtikrinimo sistemas. Centrinės kredito unijos gavo aiškias ir veiksmingas teises bei pareigas prižiūrėti savo narių veiklą. Sektoriaus reforma siekta, kad centrinės kredito unijos ir jų narės kredito unijos būtų finansiškai atsakingos viena už kitą ir būtų suinteresuotos veiksminga savireguliacija, skirta šioms finansų įstaigoms apsisaugoti nuo bankrotų.

Valerija Kiguolienė
LBA komunikacijos vadovė

spot_img

ABC: Kaip atpažinti, kad ličio baterija kelia grėsmę?

Prasidėjus vasarai ir artėjant karščiams, svarbu dar kartą prisiminti, kaip saugiai naudoti elektros prietaisus, kuriuose yra baterijos. Aukšta oro temperatūra ir tiesioginiai saulės spinduliai...

„Sveikatiada“ subūrė aktyvią bendruomenę: projekte dalyvavo beveik 1,5 tūkst. ugdymo įstaigų

Jau šešioliktus metus iš eilės Lietuvoje vykdoma unikali švietimo iniciatyva „Sveikatiada“ suburia bendruomenes vienam tikslui – auginti sąmoningą, atsakingą ir fiziškai aktyvią jaunąją kartą....

Pritarė pirmojo būsto apmokestinimui nuo 450 tūkst. eurų. Kas toliau?

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė socialdemokratų pasiūlytai nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projekto pataisai, kuri numato, jog pirmasis gyventojų būstas būtų apmokestintas nuo...

Savaitgalio įvykiai Palangoje: narkotinės medžiagos, sukčiavimas ir girti vairuotojai

Per kelias pastarąsias dienas Palangos miesto policijos komisariatas užregistravo keletą su teisės pažeidimais susijusių atvejų, tarp kurių – narkotinių medžiagų radiniai viešosiose vietose, finansiniai...

Orai: Palangoje šios savaitės pradžia

Pirmadienį, birželio 16 d., Palanga pradėjo savaitę kontrastingai – dienos pradžia džiugino saulės spinduliais, tačiau vakare dangus apniuko, ir pajūrį pasiekė lietus. Antradienį ir...

Prie Klaipėdos esančios įmonės teritorijoje kilęs gaisras likviduotas

Sekmadienio pavakarę netoli Klaipėdos, Mickų kaime, esančios įmonės teritorijoje kilęs gaisras likviduotas, informavo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo vadyba (KPGV). „Gaisras yra likviduotas. Degė keli technikos vienetai:...

„Dievų pakrantė“ kviečia: Kalabrija – Italijos lobis tarp jūrų ir ugnikalnių

Kvapą gniaužiančios uolos, besileidžiančios į smaragdinę jūrą, ragauti ir mėgautis kviečiantys ryškūs skoniai, atostogomis dvelkiantis gyvenimo tempas, leidžiantis pajusti tikrąją Italijos dvasią – ieškantiems...

Uogos ne tik desertams – paragavę originalių salotų, jas gaminsite kas savaitę

Uogų sezonas trumpas, tad skanaukite jų kuo įvairesnių ir nepamirškite įkomponuoti į kasdienius patiekalus. Nors įprasta braškes naudoti glotnučiams, gardinti jomis pusryčių košę, jogurtus ar...

Patikra netoli Palangos: pasienyje su Latvija nustatyti pažeidimai

Vadovaujantis bendradarbiavimo per sieną Šengeno erdvėje programa, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Latvijos Respublikos policijos ir VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Palangos užkardos pareigūnai...

Kur ir kam skirti vandens fontanėliai Palangoje? Aiškiname skirtumus

2025 m. vasaros sezonui artėjant, Palanga stiprina savo kaip šiuolaikiško, patogaus ir visiems draugiško kurorto įvaizdį. Įrengti ir atnaujinti du skirtingų tipų viešieji fontanėliai...

Lietuviškos bulvės – jau prekyboje: puikiai derės prie grilyje keptos vištienos (receptas)

Net jei orai nelepina saulės šiluma, o ežerų vanduo negundo maudytis, kvieskime vasarą maistą ruošdami lauke. Aromatingas dūmo kvapas ir ypatingas mėsos skonis net...

Joninėms pradėkite ruoštis jau dabar ir traškučiais apsirūpinkite pigiau – „Iki“ paskelbė pirmą tokią...

Sparčiai artėjančias Jonines daugelis planuoja nuotaikingai atšvęsti su draugais, o koks gi vakarėlis apsieina be traškių užkandžių? „Iki“ tarsi perskaitė pirkėjų mintis ir pirmą...

Prasideda vasaros audrų sezonas – kas antras šalies gyventojas nerimauja dėl galimų nuostolių turtui

Šiltasis metų sezonas, džiuginantis atostogoms ir poilsiui palankiu oru, turi ir nemalonią savybę – jis kasmet atneša didesnių ar mažesnių audrų. Praėjusią savaitę pietiniu...

„Orkestro vasaros“ koncertuose Palangoje – naujas žvilgsnis į M. K. Čiurlionį

Publikaciją netrukus galėsite ir išklausyti! 🔽 Truputėlį palaukite!   ✔️ Šį ketvirtadienį Palangos Birutės parko rotondoje tradiciškai atgims pučiamųjų muzikos skambesys – Palangos orkestras...

Daržovių iššūkis: nė dienos be salotų – nepamirškite jų grilindami

Šiltesniais savaitgaliais nosį vis dažniau pakutena čirškinamų mėsos kepsnių aromatai,tačiau siekiant maitintis kuo sveikatai palankiau, svarbu nepamiršti ir daržovių. Prekybostinklo „Rimi Lietuva“ mėsos technologas...

Palangos paplūdimiai visiškai paruošti vasaros sezonui

Nors birželis dar neskuba dovanoti šilumos, Palanga – jau pasiruošusi vasarai. Apie tai savo socialiniuose tinkluose pasidalijo Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, kuris informavo,...

Individualių namų šeimininkams – netikėta žinia: tai privalės atlikti per 2 metus

Seimas svarstys siūlymą dar 2 metams pratęsti galimybę įteisinti neįregistruotus vandens gręžinius.  Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė tai numatančiam Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo...

Kodėl Lietuvos pajūryje nebeliko „Bitės“ 3G ryšio – ką tai reiškia vartotojams?

Vasaros sezoną pradedančiame Lietuvos pajūryje galutinai išjungta senoji 3G ryšio technologija. Daugiau kaip 20 metų šalyje naudota technologija nuo birželio 3 dienos nebeveikia visoje...

Nauja iniciatyva skatins ūkininkus dalyvauti ekoschemose

Pasvalio biodujų ir bioetanolio gamybos bendrovė „Kurana“ kartu su Lietuvos ornitologų draugija, atstovaujančia didžiausią pasaulinės gamtosauginės organizaciją „BirdLife International“,  pradėjo iniciatyvą, kuria skatins žemdirbius...

Kiek kainuoja ledų prekybos vieta Palangoje? Skelbiamos naujos galimybės verslui kurorte

Palangos miesto savivaldybė skelbia ketvirtąjį konkursą, skirtą leidimų prekiauti ar teikti paslaugas viešose kurorto vietose išdavimui. Konkursas vyks 2025 m. birželio 16 d. nuo...

Klaipėdos apskrityje per savaitę nustatyti 8 neblaivūs vairuotojai – du iš jų Palangos apylinkėse

2025 m. birželio 2–8 dienomis Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyrius užfiksavo net 515 Kelių eismo taisyklių pažeidimų, iš kurių išsiskyrė 8 neblaivūs vairuotojai...

Devintąjį gimtadienį atšventęs „Lidl“ pirmiausia dėkoja darbuotojams: už kiekvieno rezultato – komanda

Prieš devynerius metus Lietuvoje duris atvėrė pirmosios „Lidl“ parduotuvės. Nuo to laiko prekybos tinklas nuosekliai plėtėsi – šiandien jis jungia 81 parduotuvę 29 šalies...
spot_img
spot_img

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS