Vitalija VALANČIUTĖ
Jau devyneri metai, kai Salantuose gyvuoja graži tradicija pagerbti miesto gražiai besitvarkančių sodybų šeimininkus. Ketvirtadienį komisija, susidedanti iš seniūnijos, kultūros centro, regioninio parko direkcijos specialistų ir bendruomenės centro tarybos narių, apžiūrėjo individualias sodybas, daugiabučių namų, įmonių, įstaigų, organizacijų aplinką. Komisijos nariai pasidžiaugė, kad kiekvienais metais pastebima noro gražinti savo gyvenamąją aplinką tendencija, kad kasmet gražiai tvarkomų sodybų vis daugėja, o ir susikūrę įspūdingas erdves nestovi vietoje – sodybų aplinka tobulinama: pasodinama naujų augalų, iškyla įvairių statinių, atsiranda naujų mažosios architektūros detalių, įrengiami tvenkinukai ir dirbtiniai upeliukai, fontanai, surandama įvairių formų akmenų.
Seniūnas Kazimieras Galdikas sakė, jog tvarkingų sodybų šeimininkų pagerbimas – tai mažytė padėka jiems už miesto įvaizdžio gerinimą. Kultūros centro direktorės Stasės Preibienės teigimu, kurdami grožį sau gyventojai jį kartu dovanoja ir kitiems. „Juk ypač malonu girdėti, kad atvykusieji į Salantus giria pastangas gražinti miestą“, – džiaugėsi komisijos nariai.
O sodybos šiuo metu žydi: išdidžiai ryškiaspalviais žiedais dabinasi rožės ir lelijos, raudoną šėlsmą kelia begonijos, kur ne kur jau nedrąsiai skleidžiasi jurginai, klesti pelargonijos ir gvaizdūnės, ryškiu mėliu plevena raganės, žiedus svarina surfinijos ir petunijos, o kiek dar gražių gražiausių žinomais ir sugalvotais vardais vadinamų gėlių.
Aplankytų sodybų šeimininkai kuklinosi, sakė, jog nieko tokio įspūdingo komisija nerasianti, jog stengiamasi ne dėl apžiūrų, tvirtino grožį kuriantys patys sau, o išpuoselėta aplinka juos labai gerai nuteikia laisvomis atokvėpio valandėlėmis.
„Negali be pagarbos žiūrėti į vyresnių žmonių triūsą puoselėjant savo kiemelius. Kiekvienais metais širdis džiaugiasi užsukus į Stanislavos Venclauskienės, Anelės ir Petro Stonkų, Stanislavos Jonutienės, Onos ir Bonaventuro Gikarų, Emilijos Venckienės, Skaistutės ir Pranciškaus Kazlauskų, Zitos Milinskaitės ir Stanislavos Bončkienės, Irenos ir Edmundo Juškų, Sofijos ir Simono Pučkorių sodybas. Čia taip sielas sušildo šeimininkų nuoširdumas ir su didele meile prižiūrėtas kiekvienas kiemo kampelis, žydinčios pačių užaugintos gėlės, suformuoti dekoratyviniai krūmai ir medeliai. Kiek reikia įdėti darbo, kad priaugintum tokias galybes begonijų, pelargonijų, jurginų ar kitų lietuvio širdžiai mielų darželio gėlių“, – kalbėjo komisijos nariai. Senjorams komisija linkėjo sveikatos, neblėstančios energijos ir „ugnelės“ įgyvendinant dar ne vieną sumanymą. Patys garbaus amžiaus salantiškiai prisipažino norį, kad Dievulis duotų tokių svečių savo sodybose sulaukti dar ne vienerius metus.
Įspūdingi rožynai pasitiko Aldonos ir Arvydo Venslauskų sodyboje, o lelijų žiedų gražumas viliojo Valės ir Algio Vaičių kieme, labai stilingai sutvarkyta aplinka sužavėjo Virginijos ir Adomo Kuzminskių namai, vėsa gaivino Irenos ir Antano Baltriukų sodyboje trykštąs fontanas. Irenos Martinkutės ir Sauliaus Kuprio išpuoselėtoje sodyboje net sena vonia „sužydo“ ryškiais serenčiais.
Džiugina gražiai tvarkoma daugiabučių namų aplinka. Jaunimo gatvės 7 namo gyventojai gyrėsi, jog jie puikiai tarpusavyje sutaria, tad nekyla jokių problemų. Įvairiomis žydinčių gėlių spalvomis sutinka ir Dariaus ir Girėno gatvėje esantis daugiabutis, pažymėtas 36 numeriu. Ryškiaspalviais žiedais pasipuošęs ambulatorijos skverelis, meno mokykla ir gimnazija.
Komisijos nariai prisipažino, kad labai sunku nuspręsti, kurių sodybų šeimininkai verti geriausiųjų vardo. „Būna gera pasidžiaugti įdėtu žmonių triūsu, aptarti kūrybingas idėjas, tik sunku surikiuoti vertus ir verčiausius. Be jokios abejonės, visi nusipelno kuo gražiausių padėkos ir pagyrimo žodžių. Negalime likti abejingi žmonių sukurtam ir išpuoselėtam grožiui“, – teigė komisijos nariai. Kaip komisija „surikiavo“ nominantus, kol kas nenorėjo atskleisti, mat, kaip ir kasmet, tvarkingiausių sodybų šeimininkai bus pagerbti rugpjūčio pirmąjį sekmadienį vyksiančioje miesto šventėje.
Tvarkingų sodybų šeimininkai yra gėrio ir grožio kūrėjai bei puoselėtojai, tikri Vaižganto aprašytieji deimančiukai. Tad vyskupo Motiejaus Valančiaus svajonė matyti tikrai gausiai medžiais, gėlynais ir puikiai prižiūrimais pastatais bei švaria, tvarkinga aplinka pagražintą šalį sėkmingai pildosi mūsų laikais.
