Salantų neįgalieji – stiprių pojūčių mėgėjai?

0
95

Laima STONKUVIENĖ

salantaiSalantiškiai džiaugiasi pagražėjusiu miestelio centru, atnaujintu dvaro parku. Tiesa, dėl pastarojo patenkinti ne visi – kai kurie pokyčiai parke gyventojus ir stebina, ir piktina. Labiausiai kliūva neįgaliesiems skirtas takas, kuriuo nusileisti į stadioną gali ryžtis neva tik ekstremalai.

„Vežimėlyje sėdintis neįgalus žmogus leistis nuo kalno į apačią gali nebent tokiu atveju, jeigu yra pasiruošęs užsimušti ar mėgsta ekstremalius pojūčius. Kas galėjo sugalvoti tokį nusileidimą, jeigu nuo jo neįgalusis vienas nuvažiuoti neturi jokių galimybių, reikia mažiausiai dviejų palydovų, – redakcijai pasakojo salantiškiai skaitytojai. – Po rekonstrukcijos kalne neliko ir visų pamėgto šaltinėlio, žolė reta ir ta pati nepjauta. Be to, jeigu iš pagrindų parkas buvo tvarkomas, kodėl nepasirūpinta kaip nors atsikratyti jame „įsikūrusių“ varnų? Per renginius dėl jų keliamo triukšmo nieko dorai negalima girdėti. Tikrai džiaugiamės gražėjančiomis miestelio vietomis, tačiau norisi, kad būtų ne tik gražu, bet ir patogu gyventojui“.

Pačiuose Salantuose kalbinti žmonės atviravo, kad ir juos stebina sprendimas parke įrengti tokius taip vadinamus pandusus, kad ir sveikas žmogus nelabai ryšis jais į apačią leistis. Tiesa, jie galbūt ir neskirti neįgaliesiems, nes nėra jokių tai nurodančių ženklų. Vykstant rekonstrukcijai, tokius stačius pandusus pamatę salantiškiai ne vienas darbininkų teiravęsis, kodėl taip yra. Buvo atsakyta, jog pandusai skirti… dviratininkams – jie patys neva galės lipti laiptais, o dviratį tuo pandusu vežti.

„Tokiu pandusu iš tiesų ir dviratininkai vargu ar rizikuos leistis. Žodžiu, kažkas padaryta, bet tik tam, kad būtų padaryta. Negi nebuvo galima priimti kažkokio kitokio sprendimo?“ – pečiais kraipė pašnekovai.

Salantų regioninio parko direkcijos, organizavusios parko sutvarkymą, direktorius Modestas Šečkus sakė sutinkantis su gyventojų pastabomis, tačiau tokį nusileidimą nuo kalno „padiktavo“ natūralus reljefas. „Vos pradėjus įrengti pandusą ir laiptus, mes taip pat kėlėm klausimą dėl to, kad pandusas yra per status, tačiau projektuotojų buvo paaiškinta, jog kitokių sprendimų nėra. Esą jeigu būtų pakeistas tas nusileidimas, nebeišeitų padaryti laiptų. Tokie reljefai yra labai nedėkingi, rasti tinkamus sprendimus sudėtinga, – sakė M. Šečkus. – Šaltinėlio dingimas greičiausiai yra įšalo pasekmė. Be to, jis po truputį jau „šlapiuoja“ – iš pradžių buvo visiškai sausas. Ta problema yra išsakyta darbus atlikusios bendrovės atstovams, priimtas sprendimas palaukti. Jeigu šaltinėlis vėl išryškės, bandysime padaryti viską, kad jis ir toliau gražiai čiurlentų“.

Anot M. Šečkaus, statybos rangovams išsakytos pastabos ir dėl per retos vejos. Dabar sprendžiama, kaip kuo greičiau ją atsėti. „Mūsų intencija buvo pritraukti investicijas ir parką sutvarkyti. Prižiūrėti jį turi savivaldybė. Būtent ji, tiksliau seniūnija, turi rūpintis ir žolę nupjauti, ir varnų lizdus naikinti“, – teigė M. Šečkus.

Salantų seniūno Kazimiero Galdiko teigimu, stadiono žolė kartą jau buvo pjauta, dabar ruošiamasi pjauti iš naujo. Bus nušienauti ir šlaitai. „Kova su varnomis jas tik baidant, kaip ir visur, yra beprasmė. Išardyti lizdus sudėtinga – sunkus privažiavimas, be to, tokius aukštus medžius ir bokštelis vargu ar pasieks. Nebent pakviesti aukštalipiai. Varnos bijo tik šaudymo, tačiau to daryti negalima. Kiek girdėjau, plungiškiai buvo gavę leidimą šaudyti varnas Oginskių parke, reikės apie tokią galimybę pasidomėti“, – kalbėjo seniūnas.

Anot K. Galdiko, pandusas, dėl kurio salantiškiai turi priekaištų, iš tiesų yra per status, tačiau jeigu toks buvo padarytas kito pasirinkimo projektuotojai veikiausiai neturėjo.

(su švyturio ženklu)

Salantų dvaro parkas yra vienas iš didžiausių ir gražiausių Kretingos rajone ant vaizdingo Salanto upės kranto. Kada jis įkurtas, nėra žinoma. Manoma, kad parkui pradžią davė didikų Vainų įkurti vaismedžių sodai, kurie minimi XVIII a. dokumentuose sudarytuose dvaro inventoriuose. Salantų parkas buvo užveistas XIX a. pirmoje pusėje Salantų dvaro savininko Leopoldo Gorskio arba jo sūnaus, žymaus gamtininko Konstantino Gorskio. Iš 1852 m. sudaryto valdos plano matyti, kad parkas susidėjo iš dviejų dalių.

Sovietmečiu dvaro parko vientisumas buvo suardytas. Apie XX a. vidurį buvo iškirsti medžiai ir įrengtas miestelio stadionas, bėgimo takas, šokių aikštelė su estrada.

Nuo 1958 m. Salantų dvaro parką pradėjo saugoti valstybė. 1986 m. jam buvo suteiktas vietinės reikšmės gamtos paminklo statusas.

2011 m. Salantų dvaro parko tvarkymą organizavo valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Salantų regioninio parko direkcija. Pernai baigtas įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuotas projektas Salantų dvaro parko rekonstrukcija“. Projekto vertė – 3,7 mln. Lt.

Lauko dailylentės UTP AB (karelijos eglė) 18*121