Prasideda aktyvus pasirengimas jūrinio vėjo Baltijos jūroje plėtrai

Energetikos ministerijoje darbą pradėjo jūrinio vėjo jėgainių plėtros darbo grupė, kuri parengs rekomendacijas dėl vėjo jėgainių Baltijos jūroje plėtros. Siekiant skatinti vietinę elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos, jūrinio vėjo plėtra yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Nacionaliniame Energetikos ir klimato srities veiksmų plane.

„Sukūrus reikalingą teisinę aplinką ir vykstant vėjo energetikos plėtrai žemyninėje Lietuvos dalyje, sekantis žingsnis įgyvendinti atsinaujinančios energetikos tikslus – elektros energijos gamyba iš vėjo jėgainių Baltijos jūroje. Mūsų tikslas yra maksimaliai išnaudoti turimą jūrinio vėjo potencialą Lietuvoje ir tai daryti ekonomiškai tvariausiu būdu“, – sako darbo grupės vadovas viceministras Rytis Kėvelaitis.

Darbo grupėje dalyvauja Energetikos, Aplinkos, Susisiekimo ministerijų, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Lietuvos energetikos agentūros, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, Lietuvos vėjo energetikų asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos ir „Litgrid“ atstovai.

Darbo grupės rekomendacijose turės būti numatyti galimi elektrinių plėtros etapai, prijungimo prie elektros tinklų modeliai, atsakomybių ir prijungimo kaštų paskirstymas, elektrinių vietų jūrinėje teritorijoje parinkimas, reikalingi atlikti tyrimai, galimi paramos būdai, leidimų naudoti jūrinę teritoriją reglamentavimas.

Planuojama, kad darbo grupė rekomendacijas parengs iki kovo mėnesio pabaigos.

Atsižvelgiant į darbo grupės parengtas rekomendacijas ir įstatyme numatytą reguliavimą, Energetikos ministerija parengs Vyriausybės nutarimo projektą dėl elektrinių Baltijos jūroje galių, jų vietų bei šių elektrinių vystymo terminų.

Planuojama, kad pirmieji jūrinio vėjo aukcionai galėtų būti surengti 2022–2023 m., o instaliuota galia iki 2030 m. galėtų siekti 700 MW.

Pernai Klaipėdos mokslininkų atliktoje studijoje, kurioje vertintas jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje potencialas, numatyta, kad geriausio teritorija jūrinio vėjo plėtrai yra 30–40 kilometrų atstumu nuo kranto. Bendra galima įrengti elektrinių galia siekia 3.35 GW.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos informacija