Paveikslas atkūrė istoriją

0
133

IMG_6013Sklaidant knygas galima atrasti tikrų lobių – tuo įsitikino broliai pranciškonai. Rasti Pranciškaus paveikslą ir jo buvimo vietą dar prieš karą padėjo du Kretingos savivaldybės ir Kretingos muziejaus išleisti leidiniai. „Vartydamas knygas atkreipiau dėmesį į fotografiją, kurioje įamžintas šv. Antano altorius prieš karą, o jo viršuje pastebėjau kitą, ne dabartinį J. Bosko paveikslą. Padidinus nuotrauką paaiškėjo, jog tai Pranciškaus stigmų gavimo paveikslas, kuris buvo saugomas Kretingos muziejuje. Jį patį atrasti padėjo Kretingos muziejaus išleistas leidinys“, – pasakodamas apie atradimą šypsojosi vyskupas Linas Vodopjanovas.

Paveikslo kelionės

Istorijos šaltiniai byloja, jog 1936–1937 metais, rekonstruojant Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią, šv. Antano altoriuje vietoje šv. Pranciškaus stigmų gavimo paveikslo įdėtas šv. kunigo Jono Bosko paveikslas, tapytas A. Bultino (1937 m.).

Šv. Pranciškaus paveikslas perneštas į vienuolyną, o 1940 m., vienuolyną sovietams uždarius, paminklų apsaugos komisija, vadovaujama prof. V. Kairiūkščio, 1940 m. rugpjūtį paveikslą perdavė Kretingos muziejui.

Atidengtas užrašas „SIGNASTI DNE FRANCISCUM“ bažnyčios sienoje – dešinėje pusėje – taip pat byloja apie šv. Pranciškaus paveikslo buvimo vietą.

„Teko matyti fotografijų, jog šv. Antano altorių supo auksiniai sparnai, tačiau, matyt, vykstant karui, šios dalys kažkur dingo. Daug kas karo laiku dingo, taip pat ir paveikslai būdavo išgabenami“, – pastebėjo L. Vodopjanovas.

Paaiškėjus, jog Pranciškaus paveikslas yra čia pat, Kretingos muziejus mielai sutiko sugrąžinti jį į pradinę vietą. Pranciškaus paveikslas grąžintas restauruotas. O J. Bosko paveikslas, pasak brolių pranciškonų, užims garbingą vietą ant vienos iš bažnyčios kolonų.

Trys altoriaus paveikslai

Kretingiškiai turėjo progos stebėti, kaip atnaujinamas šv. Antano altorius. Jį dengė aukšti pastoliai ir aplink triūsiantys Stanislovo Stanionio įmonės restauratoriai. Greitai altorius bus atidengtas ir pasirodys visu gražumu, o šis atrastas ir į senąją vietą sugrąžintas paveikslas tapo tarsi paskutine trūkstama detale.

Pasak restauratoriaus S. Stanionio, šv. Antano altorius buvo labai sunykęs: pirmiausia reikėjo nugramdyti net kelis uždažymo sluoksnius, sutvirtinti patį altorių, atkurti trūkstamas detales, nugruntuoti. „Per šimtmečius altorių lietusios rankos keitė jo pirminę išvaizdą. Nebe tokias gražias altoriaus detales imdavo tiesiog ir uždažydavo. Taip sluoksniai ir dengėsi. Išsaugoti altorius nepakitusius sunku. Jie ir valomi, o tai taip pat palieka žymę. Metams bėgant dyla medžiagos, keičiasi netgi auksas“, – pasakojo restauratorius.

Šv. Antano altoriuje yra trys paveikslai – šv. Antano, šv. Jurgio ir J. Bosko. Pastarasis paveikslas ir buvo pakeistas į atrastąjį Pranciškaus stigmų gavimo paveikslą. Anot S. Stanionio, jam šie trys paveikslai asocijuojasi su trimis aukščiausiomis dorybėmis – tikėjimu, viltimi ir meile. Pranciškui, kuris nuo seno buvo altoriaus viršuje, restauratorius skiria meilės dorybę. Pranciškus mokydavo gerbti ir garbinti visus: turtinguosius ir ponus, tarnus ir vargšus, gerus ir blogus. Jis yra gyvūnų, katalikybės plėtros, gamtosaugos ir prekybininkų globėjas. „J. Boskui altoriuje garbinga vieta paskirta dėl gražių jo darbų, jis labai mylėjo vaikus, siekė juos išmokslinti“, – pastebėjo S. Stanionis. O šv. Jurgiui skiriama vilties dorybė.

Garbintas nuo seno

Kretingoje šv. Antaną iš Paduvos pradėta garbinti dar XVIII a., kai 1759 m. Kretingos bažnyčioje pašventintas altorius. Medinis altorius anuomet stovėjo tarp įėjimo ir sakyklos. Jame buvo įtaisytas XVII a. tapytas paveikslas, kur šv. Antanas buvo pavaizduotas susijuosęs auksine virve, rankoje laikąs leliją, o šalia jo – Švč. Mergelė Marija su Kūdikėliu.

Altoriaus viduje nuo pradžios buvo patalpintos šventųjų Simplicijaus ir Faustinos relikvijos, tačiau 1862 m. iš Italijos buvo atgabenta ir paties šv. Antano relikvijų – kaulų gabalėlių, kurias pašventino vyskupas Motiejus Valančius. Nuo to laiko tikintieji, atlikę atgailą, šv. Antano dieną gaudavo visuotinius atlaidus.

Nuo pat altoriaus pastatymo tikintieji šaukėsi šv. Antano ir kabino votus – škaplierius širdies, rankos, kojos pavidalų, prašydami išgijimo malonių, mat šventasis stebuklingais darbais išgarsėjo dar gyvas būdamas.

Šv. Antano nuopelnu laikyta ir tai, kad, rusų valdžiai XIX a. II pusėje uždarius visus vienuolynus Lietuvoje, Kretingos pranciškonų vienuolynas išliko vienintelis veikiantis.

Atnaujintas šv. Antano altorius bus pašventintas birželio 12 dieną.

Burbuliniai vokai