Lietuvoje dirba trečdalis jaunimo: darbdaviai jau laukia sugrįžtančių studentų
Rugsėjį į studijas sugrįžtantys studentai darbo užklausų srautą padidina maždaug dešimtadaliu. Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) skaičiuoja, kad jauniausių 15-24…
Rugsėjį į studijas sugrįžtantys studentai darbo užklausų srautą padidina maždaug dešimtadaliu. Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) skaičiuoja, kad jauniausių 15-24 metų amžiaus gyventojų grupėje Lietuvoje jau dirba kas trečias (33,1 proc.) jaunuolis, tačiau mūsų šalis vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio (35,7 proc.).
Daugiau kaip 900 darbo vietų Lietuvoje įkūrusio Kanados kapitalo degalinių tinklo „Circle K Lietuva“ Personalo departamento direktorė Monika Milė sako, kad norinčių įsidarbinti studentų dalis laikui bėgant tik augs.
„Prasidedantys mokslo metai reiškia ir suaktyvėjimą darbo rinkoje. Į mokslo įstaigas sugrįžęs jaunimas dairosi galimybės užsidirbti derinant darbą su studijomis. Pastebime, kad užklausų dėl galimo įsidarbinimo srautas tokiu metu kasmet išauga maždaug dešimtadaliu. Jei Lietuvoje dirba kas trečias jaunimo atstovas, panašiai kaip ir Latvijoje, tai Estijoje tokių jau beveik 40 proc., o Skandinavijos šalyse dirbančio jaunimo dalis artėja prie 50 proc. Ši tendencija stiprės ir Lietuvoje“, – sako M. Milė.
Darbas ne visu etatu
Pasak M. Milės, atsižvelgiant į besimokančių jaunų žmonių gyvenimo specifiką, natūralu, kad jie nenori įsipareigoti dirbti visu etatu.
„Mūsų patirtis rodo, kad studentai dažniausiai nori 0,5 arba 0,75 etato darbo krūvio, kartais ir dar mažiau. Tokia realybė. Ir faktas, kad darbdavys su jaunimu nesusikalbės, jei nedemonstruos lankstumo ir neatsižvelgs į jų gyvenimo rutiną. Be to, nemaža dalis studentų teikia prioritetą darbui naktimis, nes tai leidžia dienomis studijuoti, lankytis bibliotekose ir tvarkyti kitus su studijomis susijusius reikalus, o būtent naktį ar dalį jos skirti darbui“ – atkreipia dėmesį M. Milė.
Vis dėlto, Lietuvoje darbas ne visą dieną irgi nesiekia ES vidurkio, kuris pernai tarp 20-64 metų darbuotojų sudarė 18,5 proc., o mūsų šalyje jis 2018 metais, skirtingais šaltiniais, buvo vos 6,7-6,9 proc. Pasak žmogiškųjų išteklių specialistės, tokį darbo formatą Lietuvoje savo reikmėms kur kas geriau išnaudoja jaunimas, tuo tarpu vyresnių darbuotojų grupėje jis turi tam tikrą neigiamą etiketę.
Kaip susikalbėti su darbdaviu
Jei studentas apsisprendė įsidarbinti, M. Milė pataria aktyviau ir atviriau bendrauti su darbdaviu – tai paprasčiausias būdas suderinti abiejų pusių poreikius ir išvengti nesusipratimų.
„Natūralu, kad studentų paskaitų tvarkaraščiai yra skirtingi, mokslo įstaigose sesijos vyksta nevienodu metu. Todėl siūlau su vadovais atvirai pasikalbėti apie studijų įsipareigojimus, iki paskutinės minutės netempti laiko informuojant apie numatomus atsiskaitymus, sesijas. Tikrai nėra sudėtinga suderinti tvarkaraščius ir perskirstyti darbus kolektyve“, – sako M. Milė.
Svarbiausia trumpai
- Straipsnis atnaujintas papildomu kontekstu ir naudingomis nuorodomis skaitytojams.
- Sveikatos informacija naudinga kasdieniams sprendimams, profilaktikai ir atsakingam požiūriui į savijautą.
- Apačioje pateikiamos susijusios nuorodos, kurios padeda plačiau pasidomėti šia tema.
Kodėl tai aktualu Vakarų Lietuvoje?
Klaipėdos regiono gyventojams naudinga stebėti sveikatos patarimus ne tik susirgus, bet ir profilaktiškai. Ypač tai aktualu šeimoms, vyresnio amžiaus žmonėms ir aktyviai pajūryje laiką leidžiantiems gyventojams.
Ką verta žinoti?
Informacija pateikiama kaip papildomas kontekstas skaitytojams. Prieš priimant svarbius sprendimus verta pasitikrinti naujausius oficialius šaltinius, savivaldybių pranešimus arba atsakingų institucijų informaciją.
Taip pat skaitykite
- Ekoinovacijas norinčiam diegti verslui ministerija skiria 41 mln. eurų ES investicijų
- Kur palikti gyvūną vykstant atostogauti? Lietuvių startuolis pasiūlė sprendimą
- Sausio – birželio mėnesių valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos viršijo prognozuotąsias
- Išmaniosios technologijos – ne tik pramoga, bet ir raktas į visavertį gyvenimą
- 2,1 tūkst. Telšių apskrities kasos aparatų savininkų mažesnė mokesčių administravimo našta