Neretai Kurmaičiai pavadinami miegamuoju Kretingos miesto rajonu. Gyvenvietė nuo rajono centro nutolusi vos 4 kilometrus, čia netrūksta darbo. Šalia Akmenos upės, piliakalnio pašonėje įsikūrę Kurmaičiai atrodo ideali vieta naujakuriams. „Ne tik atrodo, bet taip ir yra. Tik dar daug ką turime nuveikti, kad Kurmaičiai taptų labiau patrauklesni. Planų yra daugybė, juos įgyvendinus, džiaugtis galėtų ne tik kurmaitiškiai, bet ir kretingiškiai“, – įsitikinę Kurmaičių bendruomenės nariai.
Su Kurmaičių bendruomenės pirmininke Ingrida Rinkevičiene, bendruomenės įkūrimo iniciatore Genina Jonaitiene, bibliotekininke Rimanta Žiliene ir gyvenvietės kultūros puoselėtoju Donatu Žilinsku „Švyturys“ susitiko Kurmaičių pradinėje mokykloje. Ši įstaiga, kaip sako patys Kurmaičių šviesuliai, vienija tai, kas svarbiausia.
Vieni pirmųjų
„Pastate įsikūrusi pradinė mokykla, darželis, biblioteka, kultūros namai. Mokykloje prisiglaudžia ir bendruomenė, čia visi kartu organizuojame renginius“, – pasakojo R. Žilienė.
Ji buvo viena iš pirmųjų Kurmaičių bendruomenės iniciatorių, ne vienerius metus dirbusi kartu su J. Jonaitiene. Vėliau vadovavimą 5 metams iš G. Jonaitienės perėmė Vytautas Viščiūnas, jį pakeitė I. Rinkevičienė.
„Rimanta buvo mano dešinioji ranka. Įsikūrėme prieš beveik 12 metų. Buvome viena iš pirmųjų bendruomenių rajone. Tai buvo tas laikas, kai visi pradėjo suvokti bendruomenės svarbą. Buvome 7 steigėjai, įregistravome bendruomenę 2003 metų paskutinę dieną. Skubėjome, nes tuomet registracija vis d ar buvo nemokama. Dabar tai kainuoja ir ne pigiai. Tada sugalvojom, kad bendruomenės tikrai reikia ir nemąstėm, kiek darbų laukia. Kai jau įkūrėme, tapo aišku, kad norint kažką turėti, reikės daug dirbti“, – prisiminė pirmoji bendruomenės pirmininkė G. Jonaitienė.
Jos pastebėjimu, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kaimuose kažkur dingo iki tol klestėjęs bendruomeniškumas. Žmonės tarsi užsisklendė, susvetimėjo. Kurmaičių bendruomenės įkūrėjai suprato, kad viską teks atkurti nuo pradžių.
„Pradėjome nuo nulio. Reikėjo prisijaukinti žmones, juos prisikviesti. Bendruomenės veiklą visų pirma įprasminome renginiais. Dirbome kartu su kultūros namais, prie mūsų prisijungė mokykla, biblioteka, paštas. Visi dirbome kartu ir labai nuoširdžiai. Į renginius kviesdavome asmeniškai – eidavome į namus ir įteikdavome pakvietimą. Žmogui reikia parodyti dėmesį ir tik asmeniškas, nuoširdus bendravimas gali duoti rezultatų“, – beabejoja G. Jonauskienė.
Jai pritarė ir R. Žilinskienė. Ji prisiminė vieną iš tradicinių bendruomenės renginių – Pagyvenusių žmonių šventę.
„Kviesdamos vaikščiojome po namus. Artėjant renginiui bijojome – o jeigu susirinks labai mažai žmonių, jeigu niekas neateis? Prieš renginį nuėjome persirengti, grįžtame – ogi žmonių tiek, kad nebėra kur sėstis. Prireikė papildomų stalų“, – pirmuosius bendruomenės renginius prisiminė R. Žilinskienė.
Vienija skirtingas kartas
Šiuo metu Kurmaičiuose gyvena apie 700 gyventojų. Bendruomenė vienija Tūbausių, Genčų, Tintelių, Pajuodupio kaimus – iš viso apie 1 tūkst. 200 žmonių. Dabartinė bendruomenės pirmininkė I. Rinkevičienė džiaugiasi, kad kaimas labai sparčiai nesensta, mokykloje netrūksta vaikų – jų dabar yra apie 100.
„Tai, kad turime pradinę mokyklą, darželinukus, rodo, kad kaimas nesensta. Žemyn nesiritame, laikomės stabiliai. Stengiamės vienyti skirtingas kartas, norisi perduoti patirtį jaunimui. Yra kaime kas pyragus šventėms kepa, girą raugia – būtų smagu, kad jaunoji karta perimtų šituos dalykus, perimtų renginių organizavimą, būtų dar labiau aktyvūs. Labai smagu, kad turime meno vadovą Donatą Žilinską, režisierių, aktorių, puikių idėjų autorių“, – gerų žodžių negailėjo I. Rinkevičienė.
Jos nuomone, kūrybiškų bendruomenės narių dėka, tradiciniai bendruomenės renginiai yra patrauklūs tie vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmonėms.
„D. Žilinskas kartu su bendruomene kasmet organizuoja Žvejų šventę, skirtą Tėvo dienai paminėti. Visi susirenkame ant piliakalnio ir tėvai su savo vaikais varžosi, kas daugiau žuvies sužvejos. Verdame žuvienę, žirnių košę. Neįsivaizduojame šio renginio be virvės traukimo, esame ieškoję lobio. Piliakalnis tą dieną šurmuliuoja, žvejoti susirenka didžiulis būrys kurmaitiškių“, – teigė I. Rinkevičienė.
Kurmaičiai neįivaizduojami be Henriko atlaidų, laikomų Tūbausių bažnyčioje, be tradicinės agapės ir linksmos gegužinės.
„Šios šventės iniciatorius – vėlgi mūsų Donatas. Per vasaros šventę neturime galimybės pasikviesti garsių atlikėjų, tačiau sukamės iš padėties ir visada randame kūrybingų išeičių. Gegužinės visada linksmos, bažnyčia per atlaidus pilna, jaunimas varžosi sportinėse varžybose, baidarių lenktynėse. Visada minime Jaunimo dieną – rengiame koncertą, pasibuvimą kartu. Švenčiame Užgavėnes, rengiame Velykų laukimo šventę, turime labai aktyvų sporto klubą, kuris džiugina laimėjimais. Mėgstame keliauti – bendruomenė keliauja po Lietuvą, yra buvusi Latvijoje“, – pasakojo I. Rinkevičienė.
Svajoja apie nuosavas patalpas
G. Jonaitienė prisiminė, kad iš pradžių bendruomenės veikla apsiribojo tik renginiais. Prireikė laiko, kol išmoko rašyti projektus, gavo finansavimą.
„Prieš ketvertą metų laimėjome projektą ir mūsų kaimo kapela galėjo įsigyti tautinius rūbus, instrumentų. Kiek vėliau gavome pinigų. Už juos sutvarkėme Kurmaičių centrinį skverą, įrengėme vaikams aikštelę. Turėjome galimybę susitvarkyti sporto aikštyną – futbolo, krepšinio aikštelę. Įsirengėme laisvalaikio zoną – šalia upės pastatėme pavėsines, estradą, suoliukus, laužavietę“, – vardijo I. Rinkevičienė.
Ji prisipažino, kad neretai bendruomenė nelaukia finansavimo ir dirba iš idėjos – taip buvo sutvarkytas Kurmaičių pliažas, į kurį žmonės važiuoja iš viso rajono. Surengę bendrą talką kurmaitiškiai prie stadiono pasodino 200 pušų, tokią pat talką ir vėl ketina netrukus pakartoti.
„Iš vienos pusės, esame labai geroje vietoje – netoli Kretinga, kaime veikia ne viena įmonė, žmonės turi darbo vietas, važinėjasi taip pat ir į Kretingą. Kita vertus, tokia geografinė padėtis kartai pakiša ir koją, nes kartais žmonės galvoja, kad mums nereikalingi kultūros namai ar kitos įstaigos. Tačiau tai netiesa. Mums visko labai reikia ir žmonės yra pakankamai aktyvūs. Bėda ta, kad būdami nemaža bendruomenė, mes daug ko trūkstame“, – atviravo I. Rinkevičienė.
Anot jos, Kurmaičiuose nėra kaimams būdingo gausaus tarybinio palikimo – nėra apleistų darželių, ištuštėjusių mokyklų. Todėl bendruomenė neturi savo patalpų – glaudžiasi mokykloje.
„Negalime turėti jokios technikos, inventoriaus, nes paprasčiausiai nebūtų kur visko laikyti. Džiaugiamės, kad mokykla noriai dalijasi sale, mokykloje galime rengti susitikimus. Esame gavę šiek tiek finansavimo – 570 eurų – jaunimo erdvėms – prie medicinos punkto įrengsime erdvę, gal pirksime stalo tenisą. Šios patalpos tiktų ir bendruomenei, bet vis tiek problemos neišspręstų“, – mano I. Rinkevičienė.
Jos, kaip ir visos bendruomenės, svajonė yra naujas pastatas, skirtas kurmaitiškių reikmėms.
„Jei tik būtų finansavimas ir galimybės, prie upės norėtume statyti naują pastatą. Jis galėtų tarnauti ne tik kaip bendruomenės centras. Toks objektas pasitarnautų ir bendruomenės verslumui – galėtume įrengti pirtį, spa centrą“, – mintimis dalijosi I. Rinkevičienė.
Ji įsitikinusi, kad potencialo Kurmaičiai turi ir didelius planus jiems įgyvendinti pavyks – pradedant mažais žingsniais.
Nuotraukos (17 kurmaiciu krastas)
4172 Pirmoji Kurmaičių bendruomenės pirmininkė Genina Jonaitienė (dešinėje) ir dabartinė pirmininkė Ingrida Rinkevičienė.
4200 Kurmaitiškių sutvarkyta užtvankos pakrantė ir pliažas vasarą vilioja apylinkių gyventojus.