Kiaulių maras grasina ir Žemaitijos šernams

0
58

sernasLaima STONKUVIENĖ |

Vakar savivaldybės posėdžių salėje surengtas neplaninis savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame aptarta situacija dėl Lietuvoje nustatyto kiaulėms ypač pavojingo Afrikinio maro atvejo ir numatytos prevencinės priemonės, kad liga neišplistų mūsų rajone. Su į posėdį sukviestais seniūnais, rajono medžiotojų klubų ir būrelių vadovais, aplinkosaugininkais susitiko Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Normantas Žeimys.

„Iš to, kad dėl afrikinio kiaulių maro šešiuose šalies rajonuose paskelbta ypatingoji padėtis, nereikia daryti tragedijos, nes žmonių sveikatai ir gyvybei liga grėsmės nekelia, – sakė N. Žeimys. – Bet tai nereiškia, kad nieko nereikia imtis. Jeigu afrikinis kiaulių maras išplistų visoje Lietuvoje ir dėl to tektų išskersti visas kiaules, iššaudyti visus šernus, nuostoliai šalies mastu būtų begaliniai. 2011 metais, kai buvo nustatytas klasikinis kiaulių maras, išskersta 39 tūkst. kiaulių, tada patirti nuostoliai jaučiami iki šiol. Tikimės, kad liga nepereis į kiaulių ūkius, tačiau dėl to būtina imtis visų galimų priemonių“.

Priminęs, jog pirmieji afrikinio kiaulių maro (AKM) židiniai prie Gruzijos buvo nustatyti 2007 metais, N. Žeimys papasakojo, kokių priemonių ir apribojimų Lietuvoje buvo imtasi išplatinus informaciją apie šios ligos židinius Baltarusijoje ir Rusijoje. „Šiandien afrikinio kiaulių maro atvejus jau turime ir Lietuvoje. Maro virusas plinta per kraują, audinius, sekretą ir taip toliau. Jis labai atsparus – gyvybingas gali išlikti iki 30 parų. Neimlūs ligai yra tik pekariai, tokių savo zoosode turi salantiškis Mindaugas Ivanauskas“, – sakė N. Žeimys.

Jo pateiktais duomenimis, Kretingos rajone šiandien yra laikomos 108 kiaulių bandos, 760 kiaulių. Pagal seniūnijas daugiausia kiaulių laikymo vietų yra Kretingos kaimiškojoje seniūnijoje – 34 ūkiai, kuriuose laikomos 163 kiaulės, Darbėnų seniūnijoje – 9 ūkiai, kuriuose laikomos 263 kiaulės; Kartenos seniūnijoje – 8 ūkiai ir 46 kiaulės. 2012 metais rajono miškuose lakstė 1048 šernai, sumedžiota 631, trichinelioskopija atlikta 659. 2013-aisiais rajono miškuose buvo 1226 šernai, sumedžiotas 781, ištirti 564. „Kokių priemonių būtina imtis siekiant apsisaugoti nuo galimo ligos plitimo? Radus nugaišusį laukinį gyvūną, apie tai nedelsiant privalu pranešti maisto ir veterinarijos tarnybai. Rastas gyvūnas neturi būti judinamas, kol jo neapžiūrės veterinarijos specialistai. Skerdenas būtina laikyti uždarose patalpose, kol nebus aiškūs  AKM ir KKM tyrimo atsakymai. Visų rastų nugaišusių ar sumedžiotų šernų mėginiai – kraujas, organai – turi būti paimti iš to paties šerno. Siekiant neplatinti ligos, patariama nekviesti į medžiokles svečių iš kitų rajonų. Dėl saugumo kiaulių laikymo vietų ir kiaulių laikymo patalpų darbuotojams, kitiems asmenims, kurie nėra nuolatiniai darbuotojai, nereikėtų lankytis patalpose tam, kad pasidžiaugtų auginamomis kiaulėmis ar paršiukais“, – akcentavo maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas pridurdamas, kad tarnyba viena situacijos nesuvaldys, svarbus ir medžiotojų bei kiaulių laikytojų požiūris bei pagalba. Esant tokiai situacijai, anot N. Žeimio, svarbu ir tiksliai žinoti, kiek iš viso rajone laikoma kiaulių, nes ne visi laikytojai tai deklaruoja.

Medžiotojai domėjosi, kiek laiko truks vieno šerno mėginio tyrimas, iš kokios vietos paimti kraujo mėginiui, jeigu tyrimas bus teigiamas, kur gyvūną utilizuoti ir t. t. Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas išsakė nuomonę dėl sprendimo iššaudyti vos ne visus šernus. „Maras atėjo iš Kaukazo, kur atsirado iš neapdirbtų maisto atliekų, išverstų į šiukšlynus. Taip užsikrėtė ir šernai. Ne nuo šernų viskas prasidėjo, o nuo naminių fermų. Daugelyje šalių, esant ekstremaliai situacijai, šernai nevaikomi, net maitinami, o pas mus viskas priešingai. Jokiu būdu negalima šernų vaikyti, išvaikymas tik padeda ligai plisti. Kaip tik reikia įrengti kuo daugiau aikštelių ir maitinti juos, stebėti. Gyvūnai bus vienoje vietoje, taip bus lengviau nustatyti ligos atvejus. Juo labiau, kad šernai, ypač sergantys, juda labai mažai, netoli nueina. O nušauti juos net taip jau lengva, kaip greičiausiai įsivaizduojama, – kartais visą dieną gali jų nė vieno nesutikti. Siūlyčiau viską daryti labai atsargiai, jeigu visi tvarkingai dirbsime, viskas bus gerai“, – kalbėjo A. Baranauskas.

Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento Kretingos agentūros viršininkas Ričardas Kašėta prisipažino, jog jam keista, kad vajus dėl apsisaugojimo nuo galimo kiaulių maro plitimo vyksta, o tarnyba jokių nurodymų neturi. „O kas šernus medžios, jeigu medžiotojai nesutiks? Kur jiems reikės užkasti užkrėstą šerną? Kas mokės už utilizavimą?“ – vieną po kito klausimus kėlė ir R. Kašėta.

Neaiškumų buvo ir medžiotojams, ir seniūnams. Teirautasi, kaip atrodys medžiotojai prieš visuomenę, jeigu šaudys visus šernus iš eilės, net jauniklius; kodėl Kretingos rajonas turi šernus naikinti 100 procentų, tegu tai būna daroma tose vietose, kuriose paskelbta ekstremali situacija. Aptartas ir ministerijos ketinimas, jeigu su medžiotojais nepavyktų rasti bendro sutarimo, laikinai stabdyti tokių medžiotojų būrelių teisę naudotis medžioklės plotais ir pakviesti tas funkcijas vykdyti kitiems, taip pat numatyta taikyti vienkartinė išmoka už sumedžiotą šerną. „Kas mokės tuos 250 litų už nušautą šerną, kaip bus atsiskaitoma?“ – klausė posėdžio dalyviai. Siūlyta nebūti pirmiems, o stebėti situaciją, laukti, kaip sprendimai bus vykdomi kituose rajonuose.

Atidžiai klausęsis susirinkusiųjų kalbų rajono meras Juozas Mažeika šmaikštavo, jog jam labiau patinka žvejoti, o ne medžioti. „Nežinau, kaip elgčiausi, jeigu lieptų išgaudyti visas alei vienos žuvis, – juokėsi meras. –  Kalbant rimtai, manau, jog visiems aišku, kad rekomendacijų reikia paisyti. Atsargumo priemonės būtinos, tačiau jos turi būti protingos ir realios, nes gamta  dažniausiai pati padaro sprendimus, kaip teisingai susitvarkyti“.

Nutarta stebėti situaciją, atkreipti dėmesį į mažiau aktyvius šernus, šerti gyvūnus tik kokybiškais pašarais. Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai įpareigoti surinkti informaciją apie visas rajone laikomas kiaules.

Šią savaitę Vyriausybė dėl afrikinio kiaulių maro ypatingąją padėtį paskelbė Lazdijų, Alytaus, Druskininkų, Varėnos, Trakų ir Šalčininkų rajonuose. Taip pat pritarta Aplinkos ministerijos parengtam šernų populiacijos reguliavimo planui. Siekiant šalyje sumažinti afrikinio kiaulių (AKM) išplitimo pavojų, medžioklės plotų naudotojams, kurių plotai yra padidintos AKM grėsmės zonoje, bus nustatyta užduotis iki 2013-2014 m. medžioklės sezono pabaigos sumedžioti visus šernus. Medžioklės plotuose, kurie nepatenka į padidintos AKM grėsmės zoną, bus nustatyti rekomenduotini šernų sumedžiojimo kiekiai 2013-2014 m. medžioklės sezonui. Jie sieks iki 90 proc. šernų populiacijos dydžio.

2013 m. medžiojamų žvėrių (nelimituotų) apskaitos duomenimis, šernų populiacija Lietuvoje siekė 62 tūkst. Iki 2014 m. sausio 26 d. Lietuvoje sumedžiota apie 31 tūkst. šernų. Manoma, kad šiuo metu Lietuvoje galėtų būti apie 30 tūkst. šernų.