Karteniškiai šventė Jurgines

0
96

Šviesią ir saulėtą trečiadienio popietę maži ir dideli karteniškiai skubėjo į Romo Jonučio kaimo turizmo sodybą, kurioje Kretingos kultūros centro Kartenos skyriaus ir mokyklos iniciatyva surengta popietė „Jurginės – gyvulių ir piemenėlių šventė“. Jos metu ne tik prisimintos senosios Jurginių tradicijos ir papročiai, bet ir vaišintasi ant laužo iškepta kiaušiniene su svogūnais bei rūkytais lašinukais.

„Jurginės jau tapo tradicija, jas organizuojame kasmet. Norime jaunąją kartą supažindinti su liaudies papročiais, sunkia piemenėlių dalia, piemenų dainomis, žaidimais, pamėgdžiojimais, valgiais, apranga; ugdyti pagarbą gyvulių augintojams, meilę gamtai, – prieš prasidedant popietei, sakė Kretingos kultūros centro Kartenos skyriaus vedėja Martina Žąsytienė ir meno vadovas Rimantas Varkojus. – Esame dėkingi Romui Jonučiui – jis ne tik įsileido mus į savo sodybą, bet ir „paskolino“ arklį, kurį per šv. Jurgį būtina išvesti į lauką, leido ritualams panaudoti jo žemę. Norime sujudinti Karteną, juo labiau, kad ir seniau žmonės tą dieną iš karto ir arė, ir sėjo, į lauką piemenukai pirmą kartą išgindavo arklius“.

Romas Jonutis neslėpė, jog jam smagu, kad sodyba pasirinkta senosioms tradicijoms prisiminti. „Ir man visai smalsu išgirsti ir sužinoti, kaip ten seniau per šv. Jurgį žmonės elgėsi. Be to, laikau nemažai įvairių gyvulių ir paukščių, vaikai tokių gal ir matę dar nėra, galės apžiūrėti“, – kalbėjo R. Jonutis.

Į sodybą, išsilieję sūrį, išsikepę duonos, pasidarę botagų, švilpynių, nešini krepšeliais su margučiais, suėjo suvažiavo senjorų bei vaikų folkloro ansambliai, mokiniai, bendruomenės nariai. Popietės metu klausytasi pasakojimų apie šv. Jurgio dieną, žaista, ridenti kiaušiniai, kepta kiaušinienė.

„Švėnta Jorgi dėina, balondi 23 – tiuoji īr gīvuliū švėntė. Tou dėina žmuonės gīvulius būtėna gėnė ī ganīkla. Žmuonės tėkiejė, jog švėnts Jorgis sauguo vasaras raktus, todiel ons gal atrakintė dongu, kad palītu lītos, sožalioutu žuolie, katruos tēp pasėėlga vėsė gīvulē. Jorgėniu dėina negal nieka skuolintėis, nes vėlkā ožpols gīvulius, vo karvės mažiau dous pėina. Žemaitėjuo Jorgėniu švėntė bovosi populiari (dabar ana plačiau švėntama daugiau tik Palonguos kraštė). Bova seniau ė daba sakuoma, kada īr šlaps pavasaris, vadėn – Šlapjorgis, o sausos pavasaris Sausjorgis. Šv. Jorgi dėina žmuonės nešdava ī bažnīčė kiaušėniu, sūri, svėista, pėnigu ėr diedava ont altuoriaus. Konėgs laikīdava pamaldas ož gīvuliu sveikāta. Tou dėina nieks nevalgė mēsuos, kad gīvule negaištu. Jorgėniu rīta bova papruotīs dounas kepalioka, katram īkepts kiaušėnis, apneštė aplink lauka kelis sīkius. Po tuo vėina gabalioka ožkas ī žēmė, prašont gera derliaus, saugont gīvulius nu žvieriū ėr lėgū. Lėkosi kepalioka solaužīdava ī tėik daliū, kėik šeimuo īr nariū, ėr sovalgīdava“, – taip šventę pradėjo jos vedėjos – Kartenos vidurinės mokyklos mokytoja Arina Prižginaitė ir aštuntokė Ina Ruškytė. Visi kartu nužingsniavo prie dirvos, kur šeimininkas galulaukyje užkasė duonos gabalėlį.

Po inscenizacijos apie skurdžios šeimos piemenauti pas turtingą ūkininką išleidžiamus vaikus, kurią įtaigiai suvaidino M. Žąsytienė, Zenonas Jurgila bei Mantas Lubys ir Jolita Domarkaitė, prisiminta gyvulių išginimo į lauką tradicija.

Gyvuliai varyti laukan per paruoštą slenkstį. Šeimininkė juos nuplakė kadugio verba, prašydama šv. Jurgio juos globoti, apsaugoti nuo blogos akies, ligų, kad karvės būtų pieningesnės. Per šv. Jurgį spėliota ir ateitis.  

„Jorgėnės – tai ateities spėliojėmu dėina. Išgėnės gīvuolius, pėimou steb, katrūs medžiūs gegutė daugiause kukou. Je lapoutiūs, ta karvės dous daug pėina, je spīglioutiūs – maža. Žemaitėjuo sakuoma, je gegutė daugiau kukou vakarė, ta tās metās krės gīvuole. Je pėimou pėrma varlė pamata vondėnie, ta bus pėininga vasara, je sausomuo – bepėinė. Nu Jorgėniu kasdėina rek so savim nešioutėis nuors ėr mažiausė moneta ėr klausītėis ožkukoujont gegutė. Je pėrma karta ėšgėrsem kukoujėnt gegutė ėr toriesem kėšenie pėningelī, ta vėsus metus toriesem pėningū. Sakuoma, kad tou dėina parlek gegutė ėr laba pasėsekė tam, kas tou dėina ėšgėrda anou kukoujėnt. Tėkiejė, kad je gegutė pėrma karta ožkukava Jorgėniu dėina, metā bus sekmingė“, – pasakojo popietės vedėjos.

Šventės dalyviai klausėsi folkloro ansamblių atliekamų dainų, kartu ėjo ratelius, žaidė žaidimus. Jų mokė ir svečiai iš Plungės – senamiesčio mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Kėilelė“.

Susirinkusieji taip pat sužinojo, jog Jurginių dieną reikia pasodinti jurginus, kad jie geriau augtų, daugiau žiedų iki rudens sukrautų ir dar labiau papuoštų gražią ir svetingą sodybą. Reikia apžiūrėti ir ar neperi višta. Jeigu ją patupdysi perėti per Jurgines, viščiukai ir žąsiukai geriau iš kiaušinių išsiris.

Jurginių proga pasveikintas ir vienintelis šventėje buvęs varduvininkas – karteniškis Jurgis Barisas.

Mūsų vestuvių vedėjai užtikrina – liūdinčių šventėje tikrai nebus