Kalbėjo apie atvirą darbą su jaunimu

0
64

erdvesRasa GEDVILAITĖ |

Ketvirtadienį Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre vyko konferencija „Atviras darbas su jaunimu atvirose erdvėse ir centruose“. Jos metu apie atvirų erdvių ir centrų svarbą, jos užimtumą, jų ateitį kalbėjo Kretingos rajono kultūros darbuotojai, pedagogai, socialiniai darbuotojai, visuomenės atstovai, taip pat svečiai iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Jaunimo reikalų departamento.

Jau kurį laiką Kretingos rajone veikia keletas atvirų erdvių, o tam, kad jos kokybiškai funkcionuotų, kaip ir visiems naują veiklą pradėjusiems, būtina nuolatinė konsultacija. Tokią kretingiškiai ir gavo.

Apie atvirų jaunimo centrų ir erdvių teisinį reglamentavimą kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Jaunimo skyriaus vyr. specialistė Aurelija Mineikaitė. Kaip žinia, atvira jaunimo erdvė yra patalpa, skirta ir pritaikyta atviram darbui su jaunimu, galinti būti įstaigoje nekeičiant įstaigos juridinio statuso, ir pritaikoma atviram darbui su jaunimu panaudojant jau esamą priemonių ir metodinę bazę. Centras apibūdinamas kaip įstaiga ar jos padalinys, vykdantis atvirąjį darbą su jaunimu, teikiantis socialines, pedagogines ir psichologines paslaugas, kurio savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, vietos ar religinės bendruomenės. Atvirų jaunimo centrų ir erdvių darbo tikslinė grupė yra jaunimas nuo 14 iki 29 metų; ypatingas dėmesys skiriamas mažiau galimybių turinčiam, mažiau motyvuotam jaunimui, kuris dėl įvairių priežasčių neturi galimybių ar nenori įsitraukti į jaunimo veiklos pasiūlymus.

Kaip teigė A. Mineikaitė, Lietuvoje numatyta plėtoti naujus centrus ir erdves, 2019 metais turėti 350 veikiančių centrų ir erdvių ir apie 1000 akredituotų darbuotojų.

Tai, jog Lietuvoje jaunimui skirtos erdvės – itin jaunos, kalbėjo Jaunimo reikalų departamento prie SADM Jaunimo politikos plėtros ir programų įgyvendinimo skyriaus vyr. specialistė Ramunė Rinkūnienė. „Atviras darbas su jaunimu vykdomas apie 8 metus, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Vokietijoje – 40 metų, o Norvegijoje pirmajai atvirai erdvei suėjo 60 metų. Lietuvoje jaunimo politika yra pakankamai jauna, tačiau sudaryta palanki situacija žvalgytis ir semtis patirties, analizuoti praktiką“, – sakė R. Rinkūnienė.

Pranešėja kalbėjo apie tai, kaip turėtų atrodyti sėkmingas atvirų erdvių ir centrų funkcionavimas, kaip jiems parinkti tinkamą vietą, įrangą ir infrastruktūrą, kaip viešinti, organizuoti darbą, kokie finansiniai ištekliai bei veiklos, kryptys, funkcijos.

„Jaunam žmogui vietos turėjimas yra visada labai svarbus, tad atviroms erdvėms vieta renkama pagal du variantus: pirmasis – kurti ten, kur esama laisvų patalpų, antrasis – ten, kur išsirenka pats jaunimas. Abiem atvejais esama ir pliusų, ir minusų. Jeigu vieta pasirinkta ten, kur buvo laisva, tuomet ji gali būti nepaklausi dėl to, kad nepatogi vieta, arba teritorija priklauso tik tam tikriems jaunuoliams, tačiau taip sutaupomos lėšos. O jei išsirenka patys jaunuoliai, tuomet jie mieliau lankysis, tačiau išlaidų bus gerokai daugiau“, – apie vietos parinkimą kalbėjo specialistė. Ji taip pat komentavo ir patalpų dydį: kaip pasiskirsto veikla, užimtumas ir konsultacijos didelėse ir mažose patalpose; kokia turėtų būti patalpose įranga; tam, kad jos plėstųsi ir tobulėtų, reiktų kartais pasikviesti į svečius valdžios atstovus, steigėjus; darbą organizuoti atsižvelgiant į laikotarpį ir jaunimo poreikius; jaunimo darbuotojų turėtų būti bent jau du ir skirtingų lyčių.

Pastarasis klausimas itin aktualus Kretingos rajono atvirųjų erdvių steigėjams, mat jaunimo darbuotojų, kurie gautų atlyginimus, nėra, kviečiami savanoriai, kurie ne visuomet gali imtis nuolatinės veiklos. Apie tai užsiminė ir Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro direktorė Irena Dukštienė: „Kai gavome tokią dovanėlę, įsivaizdavome, kad čia jaunimas ateis, leis laiką, bet netrukus pamatėme, kad būtinai reikia žmogaus, kuris nuolat su jais užsiimtų, koordinuotų jų veiklą, stebėtų. Dabar savanoriauja mūsų Centro mokytojai, tačiau neaišku, kaip bus tada, kai jie pavargs. Žadama skirti mums finansavimą, tad būtų smagu patikėti šią veiklą akredituotam darbuotojui“.

Kaip sekasi vystyti rajone atviras jaunimo erdves, pasakojo Švietimo skyriaus vyr. specialistė Diana Garjonienė, M. Valančiaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Asta Kupšytė, Salantų kultūros centro renginių organizatorė Aušra Dvarionienė, Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro mokytoja, atviros jaunimo erdvės „Tavo erdvė“ vadovė Ineta Jurgaitienė, Kretingos rajono kultūros centro Raguviškių skyriaus vedėja Ingrida Herulcaitė-Ašmontienė. Trejų metų patirtimi dalinosi Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos abonemento skyriaus vedėja, Atviros jaunimo erdvės vadovė Kristina Kundrotienė.

Reklama:
“Grafton” atranka