Kai svajonė išsipildo

    0
    89

    Rasa GEDVILAITĖ

    Ar lengva šiais laikais kūrėjui, pradedančiajam verslininkui prasiskinti kelią? Tokia patirtimi pasidalino talentinga rankinių ir drabužių siuvėja Liucija Razguvienė ir verslo atsakomybės neišsigandusi Laura Bružienė. Šios dvi moterys nepabūgo imtis bendros veiklos ir drauge įkūrė butiką.

    Klientą jau turėjo

    JuLi butikas kretingiškėms žinomas jau seniai – šis vardas sklandė populiarioje socialinėje paskyroje. Jam pavadinimą suteikė dvi sesės – Jurgita Gricienė ir Liucija Razguvienė. O Liucija, kaip pati pripažino, visuomet puoselėjo svajonę turėti tokią vietą, kur klientės galės ateiti pasimatuoti, paliesti jos kūrinius. Ši talentinga moteris draugių jau vadinama dizainere, o pažvelgus į jos darbus nelabai būtų galima dėl to ir pasiginčyti. Ji siuva rankines, drabužius, kuria papuošalus.

    Prieš keletą dienų minėtoji svajonė tapo kūnu.

    „Buvau nuolatinė Liucijos klientė. Pirkdavau iš jos drabužius, rankines. O taip kalbėjom kalbėjom ir prisikalbėjom, nusprendėme, jog galime kartu kažką padaryti. Liucija yra kūrėja, ji savame kūrybos pasaulyje gyvena, o aš nusprendžiau imtis kitos – žemiškos veiklos“, – pasakojo L. Bružienė.

    Paklaustos, ar nebuvo baisu imtis verslo, juk tiek daug smulkiųjų verslininkų veiklos atsisako, moterys atsakė, kad svarbiausia buvo turėti klientą, o jis – laikas jau buvo parodęs – yra. „Viskas ir prasidėjo nuo populiaraus socialinio tinklo paskyros, ten talpinau kūrinius. Kaupėsi gerbėjų ratas, sulaukdavau teigiamų atsiliepimų. Taip įgavau pasitikėjimo, jog tikrai įmanoma padaryti daugiau. Juk Kretingoje nėra nieko panašaus, norisi įdomesnio pasirinkimo, ne vien gaminių iš Lenkijos, Turkijos ar Kinijos. Tad jokios baimės ar nusivylimo tikrai nėra. Pastebime, jog žmonės vis daugiau linksta į lietuvišką, originalų gaminį. Dabar kaip tik toji banga jaučiama“, – pripažino L. Razguvienė.

    Vystyti verslą, pasak moterų, nėra lengva. „Kadangi tai neįprasta parduotuvė, netradicinis verslas, mat Liucija čia turi ir savo dirbtuves, niekas negali tinkamai įforminti tokios vietos. Supratome, kad vienam žmogui viską suspėti, tai yra, ir kurti, ir su dokumentais plūktis, tiesiog neįmanoma“, – savo pastebėjimais pasidalino L. Bružienė.

    Nori įvairios veiklos

    Iš kur toks dizainerės talentas, Liucija teigė ir pati nežinanti. „Tiesiog nuo vaikystės jau mėgau rankdarbius, močiutė išmokė siūti. Tuomet visos močiutės seserys pačios siūdavosi drabužius, kaip ir dauguma. O vėliau įgijau siuvėjos profesiją. Dirbau ir samdomą darbą, kai turi dirbti numatytą valandų skaičių, tačiau mane tai tik varžė – man reikia kūrybos, laisvės“, – atviravo pašnekovė.

    Siuvėjos amatą perkandusi moteris praktiką atliko pas Liliją ir Gintą Joskaudus, kurie kuria odos gaminius. Ten ji įgavo praktikos kurti papuošalus iš odos. Papuošalų jos darbų kraitėje esama ir dabar, o konkurentų tokio tipo darbuose nelabai turi.

    Keturis vaikus auginanti pašnekovė prisipažino niekada netroškusi tik vienpusės veiklos, pavyzdžiui, tik būti su vaikais. „Norisi užsiimti kokia veikla ir tuo pačiu užsidirbti. Bet aš nenoriu kurti tokius darbus, kurie patiktų tik man, noriu, kad patiktų ir žmonėms, kam gi jie stovės tarsi parodoje“, – savo vieną iš tikslų įvardino gabi siuvėja.

    O konkurenciją moteris galėjo išbandyti ne tik Kretingoje, bet ir Norvegijoje, kur kurį laiką su šeima gyveno. „Ten prekiaudavau savo papuošalais turgelyje, tai sulaukdavau pirkėjų. Nors norvegai turi savitą stilių, pavyzdžiui, moterims skirtos suknelės turi vaikiško braižo, mėgiami retro audiniai“, – pasakojo Liucija.

    Paskui vieną – kitas

    Kaip ateina įkvėpimas, iš kur semiasi idėjų? „Netenka iš anksto galvoti, ką kitą siūsiu. Dažniausiai taip būna, kad, jau vieną paėmus į rankas, šauna mintis apie kitą. Būna ir taip, kad palieku pirmąjį ir puolu prie kito darbuotis. O šiaip, norėdama įtikti savo klientui, stebiu gatvėje vyraujančias rankines, stengiuosi pernelyg nenukrypti nuo pamėgtos moterų mados. Mūsų moterys visgi labiau linkusios į klasiką, nors drąsėja. Tas moteris, kurios išties gali pasigirti išskirtinumu, mes jau ir pažįstame“, – šypsojosi pašnekovė. Rankinę ji pasiuva per dieną. Beje, Liucijos darbai – vienetiniai, tad turbūt tai klientes labiausiai ir žavi.

    Moters teigimu, teko pastebėti ir plagiato, tačiau ji supranta, kad to sunku išvengti. „Ir garsius dizainerius kopijuoja, tai įprasta“, – kalbėjo Liucija.

    Batsiuvys be batų

    Ar tinka kretingiškei posakis, jog „batsiuvys – be batų“? „Panašiai, sau kartais nusimatau kokį drabužį, atsidedu, tačiau tik su mintimi, kad pasiliksiu, jei niekas nenupirks. Bet, kaip tyčia, nuperka. Na, o vaikams nelabai ką galiu pasiūti, jiems sunku įtikti. Vyresnioji devyniolikmetė Augustina dabar jau labiau pamėgusi mano darbus, rankinių mano siūtų nori. Sesei Jurgitai esu pasiuvusi vestuvinę suknelę“, – pasakojo L. Razguvienė. Jos dukra Augustina priminė, kaip mama jai pasakojusi, jog paauglystėje ji taip pat norėjusi išskirtinumo. „Mama pasakojo, jog tuomet ant džinsų buvo prisiuvusi liepsnas“, – prisiminė mergina.

    Pašnekovė neslėpė, kad reikėtų normalių savo dirbtuvių, nes dabar niekur nėra pakankamai vietos: „Namie apsikrovusi, butike taip pat. O planų turime daug. Norime plėstis. Galbūt ir apie platesnius renginius pagalvosime. Dabar tik pradžia“.

    Reklama
    ———————————–

    Svetainės baldai