Gyventojai mano, kad išėjus į pensiją jiems reikės daugiau pinigų, nei dabar gauna

0
84

eurai-rankoje27 proc. dirbančių gyventojų teigia manantys, kad išėjus į pensiją jiems reikės maždaug tiek pat pajamų, kiek gauna šiuo metu, atskleidė „Danske Bank“ užsakymu atliktas bendrovės „Rait“ tyrimas, kuriame gyventojų teirautasi dėl kaupimo antros pakopos pensijų fonduose.

Nors į Lietuvos antros pakopos pensijų fondus pervedamos įmokos yra vienos mažiausių Europoje, net 23 proc. apklaustųjų nurodė, kad pensijoje jiems reikės daugiau pajamų nei jie gauna šiuo metu. Po 13 proc. pasiskirstė respondentai, kurie nurodė, kad jiems reikės 50–70% savo dabartinių pajamų ir 70–100% savo dabartinių pajamų.

„Tik 7 proc. apklaustųjų nurodė manantys, kad jiems reikės iki pusės dabartinių pajamų. Tokie duomenys nestebina – įpratus prie tam tikrų išlaidų, labai sunku jų atsisakyti. Tačiau išlaidų planavimas ir taupymas yra dažnai pamirštami aspektai – nesvarbu, koks gyvenimo periodas bebūtų“, – vertino Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius.

D. Kuzmicko vertinimu, vidutinei gyvenimo trukmei ilgėjant, Europos šalyse vis didesnis svoris tenka privačiu kaupimu paremtai senatvės aprūpinimo sistemai.

Pavyzdžiui, Estijoje gyventojai antros pakopos pensijai gali skirti net iki 9 proc. savo atlyginimo. Todėl, net ir pasirinkę minimalų kaupimo būdą, į antros pakopos pensijų fondus perveda bent du kartus daugiau nei Lietuvoje.

Anot D. Kuzmicko, lietuviams, antroje pakopoje neturintiems tokių kaupimo galimybių kaip estai, siekiant sutaupyti pakankamai lėšų, kad senatvėje būtų galima išlaikyti tokią pačią gyvenimo kokybę, reikia pasitelkti papildomus taupymo būdus. Kaip pavyzdys minimas trečios pakopos pensijų kaupimas, kuris Lietuvoje yra skatinamas mokesčių lengvatomis ir tada, kai įmokas moka pats dirbantysis, ir tada, kai įmokas moka darbdavys.

„Sprendimą kaupti reikėtų priimti kuo anksčiau. Tačiau dažna kliūtis tokiam sprendimui – taupymo įpročio nebuvimas. Vertinant, kad dauguma respondentų teigė manantys, jog tapus pensininkais jiems reikės panašiai ar net daugiau pajamų nei siekia dabartinės jų pajamos, taupymo įprotį reikėtų pradėti ugdyti jau šiandien ir į pagalbą pasitelkti papildomus investavimo instrumentus“, – sako D. Kuzmickas.

Dėl nedarbo, emigracijos ir kitų priežasčių net 34 proc. kaupiančių pensijai gyventojų šią vasarą neturėjo draudžiamųjų pajamų ir negavo įmokų į savo antros pakopos pensijų fondą. Be to, net 4 proc. visų nutarusių kaupti pensijai neturėjo nė lito savo antros pakopos pensijų fonde.

„Rait“ tiesioginio interviu būdu apklausė 1 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Daiva Taučkėlaitė