Ekologinės „bombos“ ekspertai… nerado

0
89

dumblasAistas MENDEIKA

Įtarimai, jog Kretingos rajono savivaldybei priklausančios bendrovės „Kretingos vandenys“ teritorijoje neteisėtai palaidotas aplinkai kenksmingas dumblas, nepasitvirtino. Politikai dar kartą įsitikino, jog aklai tikėti įvairiais skundais, o juo labiau anoniminiais, tikrai neverta, nors kai kada atkreipti dėmesį reikėtų.

Prieš kelias savaites kai kurie savivaldybės Tarybos nariai gavo anoniminius pranešimus apie tai, kad UAB „Kretingos vandenys“ teritorijoje galbūt neteisėtai palaidotas gamtai kenksmingas dumblas. Jis esą paprasčiausiai užkastas nesilaikant jokių aplinkosauginių reikalavimų. Skubiai buvo surengtas Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto posėdis, kuriame į politikų klausimus teko atsakinėti ir bendrovės direktoriui Gediminui Valinevičiui.

Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto nariai stebėjosi, kaip galėjo įmonės vadovai ryžtis tokiam žingsniui – neteisėtai užkasti kenksmingą dumblą. Nepadėjo nei G. Valinevičiaus įtikinėjimai, kad nebuvo užkastas joks dumblas, o tik į krūvą suvežtas rekonstruojant bioreaktorių likęs nereikalingas gruntas. Vis dėlto komiteto nariai nutarė, jog reikia padaryti ekspertizę ir išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra užkasta bendrovės „Kretingos vandenys“ teritorijoje.

Praėjusią savaitę rajono vadovus pasiekė Aleksandro Stulginskio universiteto laboratorijos specialistų atliktos ekspertizės rezultatai. Pagal juos, paimtuose mėginiuose aptikta kur kas didesnė organinių medžiagų koncentracija nei būna paprastame grunte. Tačiau iki tokio šių medžiagų kiekio, koks būna dumble, dar toli. Tad ir ekspertų išvadose nepaminėta, jog mėginiuose yra dumblas.

Savivaldybės ekologė Jūratė Jokubavičienė komiteto narius irgi tikino, jog „Kretingos vandenys“ teritorijoje esantis gruntas negali būti vadinamas dumblu. Mokslininkų, su kuriais ji kalbėjosi, nuomone, jis ir aplinkai nekenkia.

Tokiems teiginiams prieštaravo Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas Juozas Abelkis. Jis tikino, jog mėginiuose aptiktų medžiagų koncentracijos daug kartų viršija nustatytas ribas, todėl gruntą vadinti paprastu negalima. Komiteto pirmininko, kaip agronomo, nuomone, toks gruntas turi būti saugojamas nepažeidžiant nustatytų griežtų aplinkosauginių reikalavimų.

Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto narys Antanas Puodys bendrovės „Kretingos vandenys“ direktoriaus G. Valinevičiaus klausė, kaip apskritai toks gruntas atsirado įmonės teritorijoje, ypač kodėl apie jį iki šiol nieko nežinojo rajono savivaldybės Administracija. Bendrovės direktorius tikino nepagalvojęs, kad apie tai reikia kam nors pranešti ar su kuo nors derinti. Pasak G. Valinevičiaus, kur nors išgabenti gruntą, kaip daroma su tikru dumblu, įmonei būtų kainavę kur kas brangiau. Dabar, nesant jame itin daug teršalų, nuspręsta panaudoti bendrovės reikmėms – toje vietoje, kurs supiltas gruntas, numatoma pasodinti medžius, kurie apsaugotų netoliese gyvenančius žmones nuo kartais iš valymo įrenginių padvelkiančių nemalonių kvapų. „Medžiai turėtų gerai augti, nes gruntas praturtintas organinėmis medžiagomis“, – sakė G. Valinevičius.

Įsiplieskus diskusijoms apie tai, kas, ką ir kodėl turėjo informuoti, derinti ar nederinti, reikalingi ar nereikalingi aplinkosaugos leidimai, paaiškėjo, jog trūko paprasčiausio susikalbėjimo. Komiteto posėdyje dalyvavęs Tarybos narys Steponas Baltuonis pastebėjo, jog bene didžiausia šiuo atveju blogybė yra klausymasis visokių „maurų“ skundų. Pasak politiko, esą „maurais“ vadinami bendrovės „Kretingos vandenys“ darbininkai, kurie nepatenkinti dabartine tvarka įmonėje. „Žmonės tvarkosi, kad būtų pigiau ir geriau. Tačiau ateina gandai visokių „maurų“, nesuprantančių situacijos, ir be reikalo kaltinančių“, – sakė S. Baltuonis.

Pasak mero Juozo Mažeikos, vis dėlto informacija, jog bendrovės teritorijoje buvo palaidotas kenksmingas dumblas, nepasitvirtino, o Kaimo reikalų ir ekologijos komitetas truputį pasikarščiavo. Jo nuomone, ateityje reikėtų atsargiau žiūrėti į panašius skundus, ypač anoniminius. „Kas nors tikriausiai sakys, jog savivaldybė stengiasi negerus dalykus „užglostyti“. Tačiau savivaldybė nėra ta įstaiga, kuri dangstytų kažkieno neteisėtus veiksmus. Viską reikia spręsti civilizuotai“, – sakė J. Mažeika.

Savivaldybės Administracijos direktorius Virginijus Domarkas teigė, jog pradinė informacija tikrai kėlė nerimą. „Ačiū Dievui, kad ji nepasitvirtino. Tačiau įmonės direktoriui tai turėtų būti pamoka, jog rimtus klausimus su savivaldybės Administracija vis dėlto reikia derinti“, – sakė jis.

Pasak V. Domarko, dėl „Kretingos vandenys“ teritorijoje supilto grunto dar reikėtų pasidomėti. Labiausiai jį domintų finansiniai reikalai. V. Domarkas suabejojo, ar už šį gruntą nebuvo sumokėta kaip už išvežtą. Tačiau tai jau ateities darbai.