Atliekų rūšiavimo spragos Lietuvoje: kritikuojamos savivaldybės ir gyventojai

Lietuvoje rūšiuojančių gyventojų skaičius didėja, tačiau mišrių komunalinių atliekų konteineriuose vis dar yra nemažai antrinių žaliavų, rodo Aplinkos apsaugos agentūros duomenys. Apklausoje, kurią organizavo Aplinkos ministerija, gyventojai kaip pagrindinę kliūtį rūšiavimui įvardijo konteinerių trūkumą arba jų neprieinamumą. Valstybės kontrolės ataskaitoje pažymima, kad savivaldybės nepateikia išsamių duomenų apie konteinerių aikštelių skaičių, o tai apsunkina atliekų tvarkymo situacijos vertinimą.

Ambicingi rūšiavimo ir perdirbimo tikslai

Lietuva įsipareigojo iki 2035 m. pasiekti, kad ne mažiau nei 65 proc. atliekų būtų perdirbama arba pakartotinai naudojama. Valstybės kontrolės duomenimis, 2021 m. iš viso buvo susidariusios 6,9 mln. tonų atliekų, iš kurių buitinės komunalinės atliekos sudarė apie 20 proc. (1,345 mln. tonų).

Didžiausia problema – mišrios komunalinės atliekos, kurios 2021 m. sudarė apie 54 proc. visų komunalinių atliekų kiekio. Tinkamai rūšiuoti pakuotes ir antrines žaliavas pavyksta tik iš dalies – jų dalis komunalinių atliekų sraute nekinta.

Rūšiavimo infrastruktūros trūkumai

Dar visai neseniai Vilniuje dalis gyventojų susidūrė su problema dėl rūšiavimo konteinerių. Pavyzdžiui, vienos Vilniaus sodų bendrijos gyventoja Milda pasakojo, kad kreipėsi į Vilniaus atliekų sistemos administratorių (VASA), tačiau sužinojo, kad konteinerių trūksta, o laukiančiųjų sąrašas siekia dvejus metus.

Situacija pasikeitė po to, kai 2023 m. liepą buvo pasirašytos naujos pakuočių atliekų surinkimo sutartys. Nuo šiol Vilniaus miesto individualių namų gyventojams rūšiavimo konteineriai pristatomi be papildomų prašymų.

Rūšiavimo klaidos ir mitai

Atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Almontas Kybartas pastebi, kad net 30–40 proc. atliekų rūšiavimo konteineriuose yra netinkamos. Dauguma klaidų susijusios su neteisingu atliekų rūšiavimu – žmonės į rūšiavimo konteinerius dažnai meta higienos priemones, maisto likučius ar kitas neperdirbamas atliekas.

Pasak A. Kybarto, svarbu rūšiuoti visas pakuotes, net jei jos nėra visiškai švarios. „Indelius nuo maisto produktų, pvz., grietinės ar jogurto, prieš išmetant nereikia plauti, svarbiausia, kad jie būtų tušti“, – aiškina jis.

Taip pat dažnai pasitaiko mitų, kad išrūšiuotos atliekos vis tiek vežamos į sąvartynus. A. Kybartas pabrėžia, kad rūšiuotos atliekos yra atskiriamos ir perduodamos perdirbti arba naudojamos energijai gauti.

Konteinerių nuoma – sprendimas tvarkant atliekas

Gyventojams ir verslui, susiduriantiems su didesniais atliekų kiekiais, rekomenduojama konteinerių nuoma. Ši paslauga padeda efektyviai tvarkyti atliekas, o daugiau informacijos galite rasti čia: konteinerių nuoma.

Aplinkos ministerija teigia, kad atliekų tvarkymo sistema nuolat tobulinama – plečiamos surinkimo aikštelės, rengiamos visuomenės informavimo kampanijos bei kuriami nauji reikalavimai savivaldybėms, siekiant užtikrinti kokybišką rūšiavimo paslaugą gyventojams.