Aistas MENDEIKA |
Vakar ūkininkų iniciatyva įvykęs susirinkimas dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės bei apsisaugojimo nuo jo būdų pasibaigė irgi ūkininkų iniciatyva – įsiplieskus jų ir medžiotojų ginčams, daugiau pakalbėti apie svarbesnes problemas neliko laiko.
„Susirinkome pakalbėti apie šernus ir kiaules“, – pradėdamas ūkininkų, Kretingos aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, medžiotojų atstovų, Žemės ūkio skyriaus specialistų susirinkimą sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika. Pasak jo, į Lietuvą atsibeldęs afrikinis kiaulių maras tiesioginės grėsmės pajūrio rajonams kol kas nekelia, tačiau kalbėti apie pavojų reikia. Juo labiau būtina imtis visų įmanomų priemonių, kad apsisaugotume nuo bėdos.
Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Normantas Žeimys susirinkusiuosius patikino, jog afrikinis kiaulių maras žmogaus organizmui neturi visiškai jokio poveikio. Tačiau jis atneša itin didelius ekonominius nuostolius. „Šia liga serga tik kiaulės ir šernai, ji yra negydoma, todėl visi ja susirgę gyvuliai krenta“, – sakė N. Žeimys. Suprantama, didžiausius nuostolius gali patirti kiaulių augintojai, taip pat perdirbėjai, pardavėjai.
Pasak Kretingos VMVT viršininko, rajone deklaruojamos 25 kiaulių bandos. Daugiausiai auginama Darbėnų seniūnijoje – 297 kiaulės, Padvariuose – 110, Imbarėje – 50, Jokūbave – 42. Kituose kaimuose mažiau.
Anot N. Žeimio, Lietuvoje kol kas nušauti tik du šernai, kurie sirgo afrikiniu kiaulių maru. Kitų nušautų ar rastų kritusių šernų organizmuose šios ligos požymių neaptikta. Vis dėlto nuo Kaukazo atkeliavęs afrikinis kiaulių maras gali pasukti ir link pajūrio, todėl būtina imtis visų priemonių nuo jo apsisaugoti. „Kiaulių augintojų neapsaugos niekas kitas, tik patys ūkininkai. Todėl būtina laikytis visų biosaugos reikalavimų“, – teigė N. Žeimys.
Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vadovo Ričardo Kašėtos duomenimis, rajono miškuose gyveno 1226 šernai. Pagal reikalavimus turi būti nušauta 90 proc. šių gyvūnų. Vadinasi, medžiotojai turi sumedžioti 1104 šernus. Kol kas, anot R. Kašėtos, nušauti 852. „Medžioklės yra suaktyvėjusios, tačiau rezultatai kol kas nėra pakankamai geri. Dar reikia sumedžioti apie 200 šernų“, – sakė R. Kašėta.
Pradėjus kalbėti apie šernų medžioklę, ūkininkas Vygantas Kumpys paklausė, kas skaičiavo šernus. Jo nuomone, šių gyvūnų medžioklės plotuose yra kur kas daugiau, ypač gausu komercinės medžioklės plotuose. Pasak V. Kumpio, deklaruojami skaičiai apie šernų populiaciją yra beverčiai, neatitinkantys realios situacijos, o medžiotojai visiškai nesirūpina, kad šernų mažėtų.
Nors susirinkime dalyvavęs Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas ir mėgino paaiškinti, kad tiksliai suskaičiuoti šernų neįmanoma, nes jie nesėdi vietoje ir skaičiuotojų nelaukia, o vaikšto iš vienos vietos į kitą, tuo įtikinti kai kurių ūkininkų nepavyko. Vėl įsiplieskė medžiotojų ir ūkininkų nesiliaujantis ginčas.
Ūkininkai skundėsi, jog medžiotojai nesirūpina jų pasėlių apsauga ir nuo šernų, ir nuo kitų žvėrių, o jei ir susiruošia, tai dažniausiai patys suniokoja pasėlius, bet kur pasistato medžioklės bokštelius, automobiliais važinėja po laukus.
Medžiotojai skolingi neliko. Pasak jų, su ūkininkais neįmanoma susitarti. Esą jie lyg ir norėtų, kad medžiotojai gintų pasėlius nuo žvėrių, tačiau draudžia važiuoti ten, kur reikia, taip pat sunku gauti leidimą pastatyti bokštelį ten, kur jis būtų efektyviausias.
Į įsiplieskusią diskusiją, labiau susijusią ne su afrikiniu kiaulių maru, bet su ūkininkų ir medžiotojų santykiais, teko įsikišti merui J. Mažeikai. Pareikalavęs laikytis tvarkos ir kalbėti apie reikalus, jis pažadėjo tarpininkauti, kad galėtų prie bendro stalo susėsti ūkininkai ir medžiotojai. „Manau, kad jums reikia surasti būdą susikalbėti, susitarti geruoju“, – įsikarščiavusius ūkininkus ir medžiotojus ramino meras.
Susirinkime ir ūkininkams, ir medžiotojams atstovavusi Sonata Pielikytė-Lazdauskienė tikino, jog medžiotojams ir ūkininkams gražiai sutarti būtina ir įmanoma. Pasak jos, nei Palangos medžiotojų būrelis neturi jokių priekaištų ūkininkams, nei pastarieji medžiotojams. Vadinasi, surasti bendrą kalbą galima, reikia tik noro.
Pasak ūkininkų prašymu susirinkimą organizavusios Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės, pakviesti specialistai apie afrikinį kiaulių marą bei apsisaugojimo nuo jo priemones galėjo papasakoti kur kas daugiau, tačiau patys ūkininkai, įsivėlę į ginčus su medžiotojų atstovais, nebeleido jiems to padaryti.
