Rajono seniūnijose vyksta seniūnaičių rinkimai. Kai kuriose jie jau išrinkti, tačiau dar yra seniūnijų, kuriose rinkimai užsitęsė. Iš viso 8 rajono seniūnijose gyventojai turi išrinkti 71 seniūnaitį.
Seniūnaičių atsiradimą, kaip teigiama teisės aktuose, paskatino norai efektyvinti savivaldą, padėti seniūnijoms glaudžiau bendradarbiauti su gyventojais, padėti atokesnėse vietovėse gyvenantiems žmonėms greičiau ir paprasčiau susisiekti su reikalingomis institucijomis. Tačiau dabar, praėjus jau dviems seniūnaičių veiklos kadencijoms, išrinkti seniūnaičius dar vienai kadencijai tampa vis sunkiau.
Pasak kai kurių seniūnijų seniūnų, dažnai tenka patiems kalbinti aktyvesnius gyventojus, prašyti, kad jie sutiktų kandidatuoti į seniūnaičius. Bene svarbiausia ne itin didelio noro tapti seniūnaičiais priežastis yra visuomeninis darbas. Dirbti reikia daug, tačiau joks atlyginimas seniūnaičiams nemokamas.
Darbėnų seniūnijoje yra 11 seniūnaitijų, iš kurių 10 jau turi seniūnaičius. Vienoje seniūnaitijoje teko organizuoti pakartotinius rinkimus, nes kartą susirinkę keli vienos seniūnaitijos gyventojai nesiryžo išrinkti seniūnaičio. Pasak Darbėnų seniūno Edvardo Stalmoko, žmonės pageidavo susirinkti dar kartą, galbūt rinkėjų ateis daugiau.
Dėl ne itin didelio gyventojų aktyvumo renkant seniūnaičius apgailestavo ir Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius, nors kandidatus surasti pavyko visose 26 seniūnaitijose. Pasak seniūno, kai kuriose seniūnaitijose reikėjo labai pasistengti ieškant kandidato į seniūnaičius. Tačiau kitose buvo net po kelis, kuriuos pasiūlė patys gyventojai.
Kretingos miesto seniūno nuomone, seniūnaičiai labai palengvina seniūnijų darbą, nes jie daug artimiau bendrauja su žmonėmis, labiau ir greičiau sužino apie jų problemas. Seniūnija daug operatyviau gauna informaciją.
Pasak Darbėnų seniūno E. Stalmoko, seniūnaičių parama reikalinga, tačiau ne visada yra būtina. Labiausiai seniūnaičiai padeda dirbdami atokesniuose kaimuose bei ten, kur nėra kaimo bendruomenių. Kur pastarosios įsikūrusios, seniūnaičiai dažniausiai būna bendruomenių pirmininkai.
Seniūnai tikino, jog visur yra aktyvių žmonių, kuriems labai rūpi kaimo ar miesto seniūnaitijų reikalai. Su tokiais gyventojais nuolat palaikomi glaudesni ryšiai, prašoma jų pagalbos. Tačiau seniūnaičių darbas, abiejų seniūnų nuomone, turėtų būti bent šiek tiek atlyginamas. „Įstatymai galėtų numatyti bent atlyginimą seniūnaičiams už ryšio paslaugas“, – sakė jie.
Jau paragavę seniūnaičio duonos kai kurie gyventojai dar kartą būti išrinkti nenori ir dėl žmonių požiūrio į juos. Pasak Darbėnų seniūno, dažnai seniūnaičiai tampa lyg ir atsakingi už visas bėdas. Suprantama, jie yra arčiausiai žmonių, kurie rečiau sutinka seniūnijos darbuotojus, o juo labiau savivaldybės Administracijos atstovus. Tad būtent seniūnaičiams kartais tenka išklausyti priekaištus net ir ne dėl savivaldybės kompetencijoje esančių problemų.
Vadinasi, geri ketinimai plėtoti savivaldą įgyvendinami ne itin sklandžiai. Kad seniūnaičiai galėtų tikrai efektyviai dirbti ir padėtų spręsti įvairias problemas, jiems reikalingos ir atitinkamos galios. Pastarųjų dar trūksta ir pačioms seniūnijoms, ir savivaldybei. Pasak E. Stalmoko, kokia gali būti savivalda, jei įmanoma tik vykdyti aukštesnės valdžios nurodymus. Atrodo, lyg sėdintys sostinėje valdininkai ne tik daugiau išmano apie kasdienes paprastų žmonių problemas, bet ir geriau žino, kaip jas išspręsti. Tik tikrovėje pakankamai dažnai būna visiškai priešingai.
Aistas MENDEIKA
——————————————————————————————
Reklama:
DARBAS
