Laima STONKUVIENĖ
Teritorija V. Nagevičiaus gatvėje, kur kažkada buvo policijos komisariato garažai, tapo automobilių stovėjimo aikštele. Transporto priemones čia paliekančius vairuotojus bei minėta gatve einančius pėsčiuosius maloniai stebina viename pakraščių puoselėjamas gėlynas. Bet visi, matyt, dar labiau nustebtų sužinoję, kad darželį įrengė, gėles sodina, laisto, ravi… vyro rankos.
„Gyvename buvusių garažų kaimynystėje. Juos nugriovus, atsirado šiukšlynas, mat čia gyventojai atnešdavo ir išpildavo atliekas, vadinamieji „bomžai“ atlikdavo gamtinius reikalus. Prie kiekvieno nepastovėsi, nepavarinėsi, tad sugalvojau kitaip tvarką padaryti – įrengti gėlių darželį, – juokėsi sumanymo autorius Steponas Paulauskas. – Išnešiau šiukšles, sukasiau žemę, suvilkau po visą teritoriją išmėtytus akmenis, iš miško parvežiau grybaujant rastą įdomų medžio kelmą. Takelį padariau, kad patogu būtų prieiti ravėti. Augalų truputį paėmiau iš savo sodybos, keletą davė mielos artimiausios kaimynės. Blogiausia, kad ne visi prigijo, nes žemė labai prasta, grynas žvyras“.
Nepaisant to, Stepono darželyje galvas iškėlė bijūnai, senovinis „šparas“, dar keletas senolių augintų augalų, auga papartis, eglė, kadagys. „Tų gėlių pavadinimų tai nelabai žinau, bet juk ir moterys ne visus žino… O štai gyvatvorę sudaro žieminės bulvės, tik neleidžiu joms žydėti, žiedus nukarpau – kitaip išsikraipytų į visas puses, išskystų, taptų nesuvaldoma. Krūmais augančių gėlių apskritai negalima rišti, nors gal būt ir atrodo netvarkingai – jos turi augti natūraliai, niekaip nesuvaržytos“, – patarimus žėrė Steponas.
Šmaikštavo, jog sodinti ir rauti jam nuo vaikystės patikę. Gėles ir jau Anapilin išėjusi mama labai mėgo. Sodyboje Plungės rajone, Šateikiuose, iš kur kilęs, visada gražūs darželiai buvo. „Man viską patinka auginti, esu sodininkas-daržininkas-gėlininkas viename, – linksmai porino Steponas. – Ir dar labai patinka keliauti. Nors jau esu pensijoje, bet dar dirbu tam, kad kasmet galėčiau kur nors nuvažiuoti, pasaulio pamatyti. Žinoma, iš kelionės bandau parsivežti ir kokį augalą į savo darželį, tik kad tos mano pastangos visai juokais baigiasi. Užsienyje gražių augalų – „akys slysta“, įsigyju, tatai vešiuos namo, grįžęs atidarau lagaminą – o tos mano keliauninkės sudžiūvusios… Be to, nelabai tos užsieninės pas mus ir prigytų – klimatas kitoks“.
Dėl įrengto gėlių darželio sulaukė ir sulaukia visokių kalbų bei vertinimų. Daugiau yra teigiamų atsiliepimų, o tai skatina darželio neapleisti. „Girdėjau sakant, jog teritoriją užsigrobiau, tačiau aš tikrai žemės nesisavinau, tik netvarką norėjau panaikinti. Gal kas ir keikia, kad gėlyno vietoje dar kokius du automobilius būtų galima pastatyti, bet, manau, tos vietos užtenka…Džiaugiuosi, kad darželis niekam neužkliūva, vairuotojai jo neišvažinėja, net žiemą toje vietoje automobilių nestato. Tik pasodintų snieguolių kažkam prireikė, radau vien duobutes. Prižiūriu šį darželį su malonumu ir puoselėsiu tol, kol žemės savininkas lieps jį panaikinti“, – atviravo Steponas.
Puikiu humoro jausmu, optimizmu ir trykštančia energija sužavėjęs pašnekovas, mielai apie viską pasakojęs ir rodęs, fotografuotis griežtai atsisakė. Esą krapštytis po darželį, bent taip jau pas mus priimta, labiau moteriai tinkamas užsiėmimas. Sužinoję, kad taip daro vyras, neva visi iš jo juoksis…
