Laima STONKUVIENĖ
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje šeštadienio vakarą vos tilpo visi tikintieji, atėję sutikti jaunimo tėvo ir mokytojo šv. Jono Bosko relikvijų. Urną, kurią atlydėjo saleziečių bendruomenės Lietuvoje vadovas kunigas Alessandro Barelli, pasitiko ir pašventino parapijos klebonas Antanas Blužas.
Ant pakylos su pritvirtintais ratais įrengta urna iš Telšių katedros buvo atvežta dviem specialiais sunkvežimiais. Prie bažnyčios laiptų ji nuleista mobiliais bėgiais ir įvežta į bažnyčią. Stiklinį karstą primenanti urna iškilmingoje procesijoje palydėta prie didžiojo altoriaus.
Pasibaigus pasveikinimo apeigoms ir jaunimui skirtoms pamaldoms, visi norintieji galėjo prisiliesti prie šv. Jono Bosko relikvijų ir tyliai pasimelsti. Buvo galima parašyti ir maldavimus prašant šio šventojo užtarimo, lapelį įmesti į tam skirtą dėžutę. Šiomis intencijomis melstasi sekmadienio Votyvos šv. Mišiose. Tikintiesiems dalinti šv. Jono Bosko paveikslėliai su malda. Jaunimas prie relikvijų budėjo visą naktį.
Sekmadienį vyko ne tik šv. Mišios, bet ir katechezė vaikams, po pietų relikvijos iškilmingai išlydėtos į Žemaičių Kalvariją.
Prie permatomos stiklo urnos, kurioje matyti statula su kunigo drabužiais ir pomirtine vaškine J. Bosko kauke bei sudėtos relikvijos – dešiniosios šventojo rankos, kuria jis sykiu melsdamasis laimindavo tikinčiuosius, kaulai, meldėsi ne tik Kretingos tikintieji. Šv. Mišiose, po kurių šventojo relikvijos buvo išlydėtos, dalyvavo žmonės iš Klaipėdos, Tauragės, Šilutės. „Ne kiekvieną dieną galima pamatyti ir prisiliesti prie šventojo relikvijų. Negalima praleisti tokios progos, tuo labiau, kad tai – ir nauja galimybė dar kartą apmąstyti bei atnaujinti savo tikėjimą, paprašyti šio šventojo užtarimo“, – atviravo kalbinti žmonės.
Šv. Jono Bosko relikvijos po pasaulį keliauja nuo 2009 metų. Kad jos pasiektų ir Lietuvą, rūpinosi mūsų šalyje esanti Saleziečių kongregacija. Į Lietuvą relikvijos atkeliavo kovo 2-ąją, pirmieji prie jų prisiliesti galėjo kauniečiai.
Relikvijų kelionės tikslas – suvienyti skirtingų kraštų istorijas, kultūras ir drauge švęsti reikšmingą sukaktį: prieš 200 metų gimęs Jonas Boskas prieš 80 metų buvo paskelbtas šventuoju.
Šv. Jonas Bosko (1815-1888) – garsus katalikų bažnyčios veikėjas ir šventasis, popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtas jaunimo tėvu ir mokytoju. Išaugęs neturtingoje valstiečių šeimoje, iš artimųjų sugebėjo perimti meilę Dievui ir norą tarnauti kitiems. Tapęs kunigu, visą savo gyvenimą ir darbus skyrė vargstančių ir apleistų jaunuolių labui. Steigė mokyklas, prieglaudas, profesines įstaigas, kur jaunimas galėjo išmokti amato, jaustis mylimi, augti tikrųjų vertybių prisodrintoje aplinkoje. Kad tęstų savo veiklą ir plėstų ją po visą pasaulį, įsteigė saleziečių brolių, saleziečių seserų kongregacijas, saleziečių bendradarbių organizaciją ir dar daug kitų institucijų, kuriose ir šiais laikais sėkmingai darbuojamasi pagal šio šventojo charizmą ir jo nurodytą kelią.
Paskutines dienas prieš mirtį, kaip rašoma kunigo Alessandro Barelli knygoje „Meilės takas“, J. Bosko buvo paniręs į gilų miegą. Paskutiniai žodžiai, kuriuos jis pajėgė ištarti, buvo šie: „Visiems darykime gera, niekam nedarykime blogo. Pasakykite mano vaikams, kad laukiu jų visų Danguje“.
„Šv. J. Bosko kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo amžiaus ir gyvenimo situacijos, rodo, kad verta gyventi su Jėzumi, jį mylėti, eiti su juo pirmyn. Iki amžinybės“, – sako A. Barelli.