„Nuo vaikystės turėjau tokią svajonę, tad kartą ėmiau ją ir įgyvendinau“, – atskleidė darbėniškis Sigitas Kalnius, kuris visą gyvenimą itin mylėjęs gamtą pastaruoju metu jai teikia dovanas – stato inkilus. Tiesa, ne įprastiems paukščiams, daugiausiai šikšnosparniams, taip pat pelėdoms. Jo pagamintų ir įkeltų inkilų jau esama labai daug aplink Darbėnus plytinčiuose miškuose.
Keli šimtai inkilų
„Nežinau, iš kur atsirado trauka gamtai, tačiau kiek save pamenu, visada ją mylėjau. Seniai patinka gaminti inkilus, jų šimtais esu pridaręs, o dar kiek pinigų investavęs į šį savo hobį… Bet juk geriau išleisti savo pomėgiui negu vėjais paleisti“, – pripažino darbėniškis. Pasak pašnekovo, jis jau yra padaręs 200-300 inkilų.
S. Kalnius prisipažino jokių specialių mokslų nebaigęs, tačiau domėjimasis sukrauna nemenką lagaminą žinių. Jis jau daug išmano apie šikšnosparnių, pelėdų populiaciją, gali papasakoti, kokios rūšys aplink gyvena, kokios jau nykstančios, kuriose vietose mieliau žiemoja.
„Galima sakyti, jog darau eksperimentą. Tad įvairių prigaminu inkilų, kad galėčiau pamatyti, kokiuose mieliausiai gyvena, kokius išsirenka. Daug medžiagos randu internete, taip pat bendrauju su gamtininkais, kurie suteikia daug žinių, tad problemų nekyla“, – pasakojo pašnekovas.
Apsaugoti nuo priešų
S. Kalnius papasakojo, kad stebėdamas šikšnosparnius pamatė, o vėliau išsiaiškino, jog Darbėnų apylinkėse skraido ir labai retų rūšių šikšnosparnių, tokių, kaip rudoji nakviša. Ši rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Rudasis nakviša, lygianosinių šeimos šikšnosparnis – stambiausias Lietuvos šikšnosparnis. Jis įrašytas ir į Berno konvencijos griežtai saugomos faunos rūšių sąrašą.
Tačiau, pasak pašnekovo, daugelis šikšnosparnių rūšių yra saugomos, nes itin stipriai nyksta. „Žmonės renovuoja senus namus, griauna rūsius, kuriuose įprastai šikšnosparniai žiemoja, iš jų atimami namai. Tad turiu svajonę įkurti rūsį, kuriame galėtų apsistoti tik šikšnosparniai. Žiemą jie inkiluose nežiemos, juose tokiu laiku galės apsistoti zylės. O štai vasaros metu, kiek esu stebėjęs, tai atranda juos. Pavyzdžiui, stebėjau pelėdą, ji netgi buvo padėjusi kiaušinius, tačiau itin pavojingas priešas – kiaunė – juos aptiko. Tad statant inkilą būtina pasirūpinti apsauga, kad nepatektų kiaunė. Ji neturi natūralių priešų gamtoje, išskyrus žmogų, tačiau dabar kiaunių kailiukų poreikis mažesnis, tad ir jų daug esama“, – sukauptomis žiniomis dalinosi S. Kalnius.
Pašnekovo pastebėjimu, daug namų nugriaunama ir pačiame miške, pavyzdžiui, drevėti medžiai, kurie yra pagrindiniai namai įvairiems gyvūnams. Dažniausiai visiems atrodo, kad tokie medžiai nebe naudingi, tad juos reikia tiesiog panaikinti. Tačiau jie, anot Sigito, patys vertingiausi miškų medžiai, tad juos reikia ypač saugoti.
Sugrąžinti į gamtą
Pašnekovas atskleidė, jog šia savo veikla tikisi pritraukti daugiau besidominčių gamta, taip pat ketina vykdyti projektą su vokiečiais. Sigitas svajoja, kad jeigu pavyktų bent kiek užsidirbti iš savo pomėgio, jis visas lėšas investuotų atgal į gamtą. Tad noriai priimtų ekskursijas, mokinukus, netgi šeimas ar pageidaujančius naujų įspūdžių fotografus.
„Žmonės nori tos gamtos, bet juos labai sunku į ją sugrąžinti. Dažniausiai visi mato tik tai, kas aplink juos, kas aktualiausia. Kartais įėjus į mišką reikėtų akis pakelti ir aukščiau. Daug kur įkurta parkų, miškuose įrengiami takeliai, tačiau dar niekur nesama tokio žmogaus, kuris galėtų ir papasakoti apie tai, kas matoma aplink – profesionalaus gido“, – įsitikinęs Sigitas.
