Kaip pandemija koregavo bankų veiklą ir ko perkantiems būstą tikėtis šiemet?

Kokie 2020 metai buvo Lietuvos bankiniam sektoriui? Kaip pandemija keitė didžiųjų bankų veiklą ir kaip sekėsi alternatyvius finansavimo šaltinius siūlančioms įstaigoms? Kokios buvo, yra ir kaip žada keistis palūkanos, skolinantis būstui? Ar šiemet geras laikas žvalgytis naujų namų? Apie visa tai ir dar daugiau „Žinių radijo“ laidoje tarp „Keturių sienų“ išsamiai kalbėjo „Capital Credit“ direktorė Vita Kazėnienė.


N24.lt – NAUJAS!


Bankų elgesio pokyčiai – klientų naudai

Nuotrauka Tierra Mallorca iš Unsplash.

Pasak NT eksperto Manto Mikočiūno laidoje dalyvavusios viešnios, kaip ir dauguma mūsų, bankai 2020 metus išgyveno su iššūkiais. Jos vertinimu, bankai prie naujų aplinkybių prisitaikė ganėtinai lengvai. Pasikeitusias žaidimo taisykles greitai perėmė ir jų klientai.

Labiausiai pasikeitusią bankų elgseną atspindėjo palūkanų normos pokyčiai. Kaip tegia paskolų tarpininkavimo ekspertė, vidutinės naujai išduotų būsto paskolų metinės palūkanos 2020 metų pradžioje siekė apie 2,4-2,5 proc. „Prasidėjus pirmajam karantinui, ir netgi iki rudens pradžios, buvo baiminamasi, kad palūkanos augs. Ir viešojoje erdvėje dažnai girdėdavome, kad palūkanos auga, tačiau 2020 metus baigėme sumažėjusiomis palūkanomis. Mūsų klientų vidurkis metų gale buvo apie 2-2,1 proc.“, – sako ji.

Bankuose palūkanas, ekspertės vertinimu, mažino didėjanti tarpusavio konkurencija, nes rinkoje padaugėjo nekilnojamo turto pirkėjų. Atostogoms skirti pinigai dėl keliavimo suvaržymų keliavo į taupomąsias sąskaitas, kuriose sukauptas lėšas lietuviai ėmė aktyviau skirti NT pirkimui. Tai, jog indėlių bankuose stipriai padaugėjo, patvirtina ir Lietuvos banko pateikiama statistika.

Konkurenciją skolinimosi rinkoje augino ir veiklos apimtis didinantys mažesnieji rinkos dalyviai – „Šiaulių bankas“, „Citadelė“, kuri metų pradžioje NT sandorius finansavo silpniau, „Medicinos bankas“, specializuotas „Mano bankas“. „Jie palengvino rizikos vertinimą klientams, pakeitė kainodarą ir tapo konkurencingesni. Praėjusių metų pradžioje klientui rinktis galėdavome pateikti tik 3-4 finansavimo pasiūlymus, o metų pabaigoje jau 5-6 pasiūlymus“, – sako V. Kazėnienė.

Visgi, įvertinus palūkanų pokyčius, kitokia situacija matoma kredito unijose. Jose palūkanos vidutiniškai pakilo apie pusę procento. „Tai, mano nuomone, greičiausiai susiję su faktu, jog kai kurios šalyje veikiančios kredito unijos yra pateikusios prašymus tapti specializuotais bankais ir joms reikia sukaupti šiai veiklai reikalingo kapitalo“, – sako V. Kazėnienė.

Paskolas ima atsakingiau

Pasak V. Kazėnienės, pernai buvo galima stebėti ne tik bankų, bet ir pirkėjų elgsenos pokyčius: „Klientas darosi vis labiau išprusęs, atsižvelgia į mūsų rekomendacijas eiti į kelis bankus, lyginti kelis skirtingus pasiūlymus. Apie būtinybę tai daryti visus metus įvairiose konferencijose kalbėjo ir Lietuvos bankas. Labai sveikintina, kad klientai tai išgirdo“.

Laidos viešnia atkreipia dėmesį, kad paskola NT įsigyjimui pirkėjų vertinama vis atsakingiau. Vis dažniau pagalbos kreipiamasi ir į paskolų tarpininkus, galinčius padėti įvertinti banko teikiamus finansavimo pasiūlymus.

„Esame Lietuvos banko patvirtinti nepriklausomi paskolų tarpininkai. Teikiame paslaugą atstovaudami klientams pasirinkime tarp bankų – padedami jiems išsirinkti geriausią pasiūlymą. Nors kai kuriems klientams mūsų veikla dar yra naujiena, bet paslaugos populiarumas auga. Kai kurie klientai jau grįžta ir dėl antrojo būsto – perka investicijai, tėvams, giminėms. Pasitikėjimas mūsų veikla tikrai auga, nes stengiamės, kad mūsų veikla būtų aiški, skaidri, kad klientas matytų vertę ir naudą“, – teigia V. Kazėnienė, savo paslaugą palygindama su draudimo paslaugų tarpininkų, ar NT brokerių veikla.

Pirkėjai į paskolų tarpininkus pastaruoju metu kreipiasi ne tik pirkdami naują būstą, bet ir norėdami refinansuoti turimą paskolą – rečiau judama tarp didžiųjų komercinių bankų, dažniau – iš kredito unijų, kitų finansinių įstaigų į bankus. „Lietuvos bankas labai skatina refinansavimą ir jis pasaulyje yra labai paplitęs“, – sako V. Kazėnienė.

Ar šiemet geras laikas pirkti būstą?

„Visada klientams sakau, kad nėra nei gero laiko pirkti, nėra nei blogo laiko pirkti NT. Tai priklauso nuo kliento vidinio nusistatymo ir nuo individualios kliento situacijos, artėjančių metų vertinimo. Būsto pirkimas ir pirkimas su paskola tikrai toliau vyksta. Karantino situacijai laisvėjant, būsto rinka nestos ir toliau važiuos. Juk jokiais laikais būsto finansavimas nebuvo sustojęs šimtu procentu“, – atsako ekspertė.

Jos nuomone, NT rinkai stoti toliau neleis ir žemiau nulio jau kurį laiką įsitvirtinęs EURIBOR, kuris šiemet greičiausai nebus keliamas ir vis dar liks neigiamas. Palūkanų didinti neturėtų ir bankai bei kitos kredito įstaigos.

„Situacija NT rinkoje priklausys ir nuo bendros ekomoninės situacijos. Jei ekonomika lėtės, natūraliai mažės žmonių perkamoji galia. Tai lemtų ir mažesnes galimybes įsigyti nekilnojamo turto. Pagal esamas tendencijas palūkanos dabar yra gana stabilios. Bankai dabar labiau žiūri ir vertina ne tik pirkėjo finansines galimybes, bet patį perkamą turtą. Pavyzdžiui, nedidelės vertės sodo namui, kuriam reikia rekonstrukcijos, skolintų mažiau. Taigi svarbi tiek kliento finansinė situacija, tiek pats perkamas objektas. Pagal tai modeliuojamas vaizdas, koks bus bendras finansavimas“, – bankų elgsenos pokyčius komentuoja „Capital Credit“ vadovė.

Paklausta, ar mato krizės ženklų, ekspertė teigia, kad sąsajų su 2008 metų krize ieškoti tikrai nereiktų. Tuomet negaliojo atsakingo skolinimosi gairės, įkeičiant turtą, perkamas NT objektas buvo finansuojamas 100 proc. Dabar, pasak jos, „kranelį“ valdo atsakingo skolinimo kriterijai, todėl paskolų suteikimas dabar yra labiau apribotas įvairių skirtingų kriterijų, išorinio reguliavimo ir priežiūros.

Margarita Kuliominaitė
Projektų vadovė
UAB Capital Realty

Ankstesnis straipsnisŠiandien bus debesuota su nedideliais pragiedruliais
Kitas straipsnisHoroskopai sausio 29 dienai