Ką daryti, kad krizė neperaugtų į krachą

    0
    50
    Krizė. Nuotrauka Darko Djurin iš Pixabay

    Ekonominės krizės reikėjo tikėtis, nes jos kartojasi kas 10–12 metų. Tad ir ši krizė ne pirma ir ne paskutinė. Tačiau tai, kas buvo blogai, žmogus linkęs pamiršti. Krizių žmonijos istorijoje būta ir žiauresnių, kai ligų protrūkis sutapdavo su nederliaus metais.

    Prisiminkime, kaip tokiu atveju elgdavosi valstietė, kai vienas po kito iš bado mirdavo jos vaikai. Kam ji atiduodavo paskutinę duonos žiauberę? Pasak tautosakos, ji nešdavo ją savo vyrui, o šis sušerdavo arkliui. Nuo tų laikų mus pasiekė patarlė: „Kuo ari, tą šeri“.

    Šia patarle, kurią padiktavo skaudi žmonijos patirtis, reikėtų vadovautis ir šiuo, kriziniu, laikotarpiu bei nuo vartojimo pereiti prie kūrybos. Jeigu mes visus turimus ir skolintus pinigus pravalgysime, mūsų laukia krachas. Tą parodė Graikijos atvejis: buvo svarstoma už skolas paskelbti bankrotą. Eurostato duomenimis, per kelis metus Graikijos BVP krito 25 proc. ir šiuo metu jos BVP lygis vienam gyventojui yra 13 proc. mažesnis nei Lietuvos.


    NAUJA! Verslo naujienos iš regionų ir Lietuvos – RegionoVerslas.lt


    Dabar Lietuvos ūkio valdymo vairą iš vartotojų turi perimti kūrėjai. Visuomenė galų gale privalo suprasti, kad ekonomikos klestėjimas priklauso ne nuo vartojimo, o nuo kūrybos, todėl pirmenybę privalome suteikti ne duonos valgytojams, o jos gamintojams.

    Prisiminkime kaip elgėsi šalys didžiosios 1929–1933 metų krizės metu. Daugeliu atveju jos ėmėsi didelių infrastruktūros objektų statybos. Buvo tiesiami magistraliniai keliai ir geležinkeliai. Taip Vokietija nusitiesė savo betoninius kelius. Lietuva – Žemaičių plentą, Rusija – Baikalo–Amūro geležinkelio magistralę ir Maskvos metropoliteną.

    Daugelis šalių ir šią krizę ruošiasi įveikti panašiu būdu. Vokietija kitiems metams geležinkelių sistemų plėtrai ir rekonstrukcijai skiria dvigubai daugiau lėšų nei iki krizės. Anglija planuoja už 120 milijardų statyti greitojo geležinkelio 370 km/val. liniją, kuria Londoną sujungs su periferiniais miestais.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiruošęs privačioms bendrovėms, kurios už nuosavus pinigus vystys susisiekimo infrastruktūrą, suteikti 20 proc. paramą iš valstybės biudžeto, gerai žinodamas, kad taip sumažins bedarbystę ir dar papildys biudžetą, nes mokami verslo mokesčiai yra didesni nei suteikta parama.

    Norėdama pritraukti privačias investicijas į Lietuvos susisiekimo infrastruktūros vystymą, tą patį privalėtų padaryti ir Lietuvos valdžia.

    Analizė rodo, kad privatų kapitalą turėtų dominti susisiekimo projektai, kurių bendra vertė siekia 6 milijardus eurų. Esant valstybės paramai, investuotojai galėtų naudoti savo finansinius išteklius, įdarbinti dešimtis tūkstančių darbuotojų bei padidinti įplaukas į biudžetą.

    Artėjančios gilios ir ilgalaikės krizės akivaizdoje valdžia privalėtų priimti sprendimą, leidžiantį privačioms verslo struktūroms tiesti kelius, geležinkelius, kasti tunelius. Krizės laikotarpiu būtų pasiruošta tolimesnei veiklai. Esant ribotoms judėjimo galimybėms, privatus sektorius galėtų užsiimti veiklos planavimu, projektų ruošimu, jų ekonominiais skaičiavimais bei finansini bei materialinių resursų telkimu.

    Dabartinėje situacijoje tik greiti ir logiški sprendimai bei po jų sekantis kūrybinis darbas gali išgelbėti mus nuo kracho. Pinigai – tik laikina priemonė, sudaranti galimybę priimti sprendimus ir pertvarkyti ūkį. Jeigu ir toliau bus laikomasi principo, kad susisiekimo infrastruktūra yra valdžios biznis ir biudžeto bei ES pinigai bus naudojami taip neracionaliai kaip iki šiol, mūsų neišgelbės jokios paskolos ar ES paramos. Visi šie pinigai dings kaip vanduo smėlyje.

    Dalyje ūkinės veiklos vis dar laikomasi sovietinių principų ir nenorima atverti kelio privačiai iniciatyvai. Yra vilties, kad valdžia, spaudžiama nepriteklių, atsisakys neefektyvios ūkinės veiklos ir susitelks į racionalų visuomenėje vykstančių procesų valdymą. Tokiu atveju mes pasiektume ūkio ir visuomeninio gyvenimo pažangos ir už tai būtume dėkingi mus aplankiusiai šiai savo dydžiu neeilinei krizei.

    Gal pagaliau valdžia išgirs gyventojų prašymą leisti privačiomis lėšomis sujungti Neringą su Klaipėda. Šiuolaikinio greitojo geležinkelio linija sujungti Vilnių ir Kauną ar nors dabar vietoj susisiekimo naudojamo kanalizacijos vamzdžio įrengti tunelį ir tokiu būdu sujungti Aukštuosius bei Žemuosius Panerius.

    Gal pagaliau bus priimtas politinis sprendimas leisti Vilniuje pradėti įgyvendinti metropoliteno projektą, nepatikint automobilių spūsčių problemos sprendimo koronavirusui.

    Juozas Zykus
    valdybos pirmininkas
    Viešoji įstaiga „Vilniaus metro“