„Švyturys“ jau rašė apie naujai išrinktus Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos narius. Ketverių metų kadencijai paskirti jaunimo atstovai Brigita Barkauskaitė, Gabrielė Kalniškytė, Irma Vilutytė ir Laurynas Puidokas nusiteikę stipriai padirbėti. Jaunosios rajono visuomenės atstovai sako, kad atėjo laikas garsiai kalbėti apie jaunimo problemas. Iš rajono valdžios jie tikisi pagalbos – teigia, kad idėjų jiems netrūksta, tačiau joms įgyvendinti yra reikalingi įrankiai.
Jaunimo reikalų tarnyba gyvuoja jau ne vienerius metus, jos nariai renkami 4 metų kadencijai. Pasak nebe pirmus metus šioje taryboje dirbančios B. Barkauskaitės, taryba privalo atlikti daugelį funkcijų. Taryba turi padėti įgyvendinti savivaldybės funkcijas jaunimo politikos srityse, koordinuoti savivaldybės jaunimo politikos įgyvendinimą, užtikrinti jaunų žmonių dalyvavimą, sprendžiant jaunimo politikos klausimus, stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės institucijų ar įstaigų bei jaunimo.
Tačiau visų prima, pripažįsta jaunųjų kretingiškių atstovai, reikia nugalėti tam tikrą visuomenės ir valdininkų požiūrį į jaunąją rajono kartą.
Sumanymai lieka užnugaryje
„Tenka pripažinti, kad su institucijomis bendrauti yra sudėtinga. Ne taip paprasta gauti tam tikrus leidimus šventėms, sunku įrodyti, kad tam tikras idėjas būtina įgyvendinti. Kol kas dažniausiai jaunimo projektai laikomi tarsi ne pirmo svarbumo. Savivaldybėje, posėdžiuose visada atsiranda svarbesnių reikalų. Jaunimui reikalingi dalykai, projektai suvokiami lyg nerimti. Tačiau yra rimtų problemų, kurias reikia spręsti ir kurioms yra reikalingi finansai“, – teigė B. Barkauskaitė.
Merginos ir jos kolegų pastebėjimu, visuomenėje vis dar stiprus įsitikinimas, kad tie jaunuoliai, kurie yra aktyvus, veiklos randa ir taip, o ne aktyvaus vis vien nepritrauksi. Dar daugiau, pasigirsta nuomonių, jog jaunimui sukurtus erdvės šiaip ar taip yra pustuštės.
„Negalima vertinti jaunimo aktyvumo ar neaktyvumo. Ir negalima sakyti, kad jei jau jaunimas aktyvus, jam niekas nereikalinga. Atvirkščiai, jaunimo erdvės, renginiai, projektai yra reikalingi būtent neaktyviems – juos reikia pritraukti, prisivilioti dalyvauti veikloje“, – įsitikinusi B. Barkauskaitė.
Aktyvumo netrūksta
B. Barkauskaitei antrino ir L. Puidokas. Anot jo, klaidinga manyti, kad aktyvaus jaunimo nėra. Jo yra tiek, kad Kretingos jaunimo erdvėje žmonės vos telpa.
„Jaunimo erdvėse pilna žmonių. Jaunimas kalbasi, žaidžia žaidimus, diskutuoja, žiūri filmus. Patalpos tikrai nėra tuščios, galiu net sakyti, kad iš bėdos jų pakanka, tačiau yra kita problema – jaunimo ir pageidavimų veiklai yra tiek, kad trūksta darbuotojų“, – patikino L. Puidokas.
Jo žiniomis, kituose rajonuose Jaunimo erdvės turi po du, Skuode – net tris darbuotojus.
„Pavyzdžiui, Skuode yra net Jaunimo centras – nors gyventojų ten mažiau, taip pat mažiau ir jaunimo. Tačiau šio miesto valdžia supranta, kaip svarbu yra dirbti su jaunais žmonėmis, suteikti jiems erdvės bei galimybių veiklai. Kretingos Jaunimo erdvėje yra darbuotoja, kuri prižiūri – jai vienai tikrai sunku, dirba ji tik 2 val. Kai skirta tik tiek valandų, darbuotojas tikrai neturi galimybių sugalvoti ir įvykdyti naujų projektų, renginių. Kretingoje būtinai reikalingas naujas jaunimo darbuotojo etatas. Tada darbuotojas prigalvotų naujų veiklų, būtų skatinamas užimtumas“, – mano L. Puidokas.
Nėra pinigų ir vietų
G. Kalniškytės pastebėjimu, be jaunimo erdvės, jaunieji kretingiškiai neturi kur susirinkti. Gražiu oru tinka parkas, tačiau lietui prapliupus, tenka skirstytis namo.
„Kavinių laisvalaikio vietomis nevadiname. Jaunimui reikia tikrų vietų – kur jie galėtų sportuoti, žaisti, užsiimti naudinga veikla. Gražiu oru kretingiškiai yra pamėgę rinktis parke. Tačiau jei lyja – kur jauniems žmonėms kalbėtis, diskutuoti, ramiai gerti kavą? Mums reikalingas bendravimas, bendri tikslai, o tam reikia turėti vietą“, – kalbėjo G. Kalniškytė.
Jaunimo svajoja apie lauko kino teatro seansus – jie galėtų vykti prie Kretingos kultūros centro, vasaros vakarais. Jaunuomenės atstovai įsitikinę, kad jaukiai ant žolyno su užkandžiais, draugais ir filmu įsitaisyti norėtų ne vienas kretingiškis.
„Lauko kino teatro idėja nėra nauja, ji labai populiari užsienyje. Kretingoje tradicija irgi prigytų, bet jai nėra pinigų – reikėtų savivaldybės, kultūros centro pagalbos. Tai būtų ir pramoga, ir kultūros sklaida kartu“, – mintimis dalijosi jaunimo reikalų atstovai.
Jie iškėlė mintį, kad šiai dienai Kretingoje iš naujo prigytų ir tikras kino teatras.
„Gargžduose Savivaldybės rūpesčiu buvo renovuotas kino teatras. Pelno jis didelio gal neduoda, juo rūpinasi Savivaldybė, tačiau pats lankiausi ir mačiau, jog žiūrovų netrūksta. Apie tokį dalyką Kretingoje kol kas galime tik pasvajoti. Tačiau – jei turėtume patalpas, jaunimo centrą, galėtume rengti kino seansus“, – planą atskleidė L. Puidokas.
Vaikino ir jo bendraminčių nuomone, padedant iniciatyviam jaunimui mieste būtų galima nuveikti labai daug gražių dalykų. Tačiau, kad tai įvyktų būtinas vienas dalykas.
„Valdžia, visuomenė pagaliau turi suvokti, kad Kretingoje yra jaunimo jėgos, bet privalu suprasti, kad jaunimo reikalai nėra antrarūšiai. Mūsų reikalams taip pat reikalingi finansai, pajėgos problemoms spręsti – jei pasiektume bendrą supratimą, rajone daug kas galėtų pasikeisti“, – įsitikinę jaunimo atstovai.
