Jaučiasi tapę įkaitais

0
94

sodaiLaima STONKUVIENĖ |

Vaizdingame Minijos slėnyje, sodų bendrijoje „Rasa“, sklypus turintys žmonės sako esantys įsprausti į kampą. Kelias, kuriuo jau tris dešimtmečius važiuoja į sodus, tapo nebepravažiuojamas, tuo tarpu nei Kretingos rajono savivaldybė, kuriai jis priklauso, nei Klaipėdos miesto savivaldybė, kurios gyventojais jie yra, sodininkų pagalbos šauksmų negirdi.

Atsakymas vienas ir tas pats

„Iki 2012 metų kelias dar buvo nuolat pagal galimybes tvarkomas. Šviesaus atminimo seniūnas Povilas Šližius sugebėdavo rasti lėšų ir įtikinti bendruomenę nors kažkiek užtaisyti atsivėrusias duobes. Tačiau nuo 2012-ųjų, kai pasikeitė ir seniūnijos, ir rajono Administracijos valdžia, kelias beveik nebetvarkomas, – „Švyturiui“ problemą išsakė bendrijos pirmininkė Zita Dirsienė. – Pernai vasarą seniūnas Bronius Talmontas buvo pažadėjęs kelią nors truputį sutvarkyti, tačiau… išėjo atostogauti savo pažado taip ir neįvykdęs. Kiekvieną pavasarį rašome raštus Kretingos savivaldybės vadovams, pranešame apie kelio būklę ir prašome užlopyti duobes, tačiau kaskart gauname vieną ir tą patį atsakymą – dėl lėšų stygiaus ir bendruomenės nepritarimo savivaldybė šios atkarpos remontuoti negali“.

Anot Z. Dirsienės, skaudžiausia dėl to, kad kelią suardė ir kasmet gadina ne gyventojai, o mišką kertantys ir medieną išvežantys miškų savininkai bei sunkia technika žemės sklypus dirbantys ūkininkai. Labai teisingai, kad privačių miškų savininkai turės mokėti 5 proc. mokestį už kelius. „Tarybiniais laikais maždaug 3 kilometrų kelią ir į sodus vedančią įkalnę tvarkė pati bendrija, atkūrus Nepriklausomybę, jie perduoti į Kretingos savivaldybės balansą. Tai dabar yra valstybinis kelias, tad valstybė ir turi juo rūpintis, drausminti tuos, kurie kelią gadina. Apie miškininkų ir ūkininkų daromą žalą bendrija ne kartą informavo ir seniūniją, ir savivaldybės Administraciją. Ar su kelio ardytojais kas aiškinosi, ar pareikalavo jų atsakomybės, neaišku. Negaliu priversti sodininkų, kurių dauguma – pensininkai, tvarkyti valstybei priklausantį kelią, jie jau ir taip savo lėšomis susitvarkė vidaus kelius. Už savo pinigus nusipirkome ir pakelėje pastatėme dėžes su smėlio mišiniu, pagal galimybes prižiūrime įkalnę. Patys tikrai labai daug padarome, tačiau kainuoja visko atvežimas. Užpernai į sodą investavome apie 30 tūkstančių litų. Mums liepia kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę, esą esame uostamiesčio gyventojai, ir ten prašyti pagalbos. Klaipėdos valdininkai taip pat veja šalin – anot jų, savivaldybė savivaldybės remti negali. Jaučiamės kaip kokie įkaitai, nes kelią naudojame ne vieni – juo į Jokūbavo mokyklą vežami mokiniai, vasarą daug kaimo, ir ne tik, gyventojų atvažiuoja prie Minijos poilsiauti. Beje, Minijos pakrantes, pliažus taip pat išvalo sodininkai. Jaunimui pastatėme naujus krepšinio stovus, vaikams įrengėme žaidimų aikštelę. Stengiamės ir dėl kretingiškių, tai kodėl mūsų prašymai atsimuša lyg žirniai į sieną, bendrija ignoruojama?“ – apmaudavo pirmininkė.

Drožles išplauna lietus

Pašnekovės teigimu, blogiausia, kad kelio duobės yra užpilamos asfalto drožlėmis, kurias lietus nuplauna. Jos tik dar labiau gadina asfaltą. Kelias užaugęs menkaverčiais krūmynais, kurie irgi kelia grėsmę saugumui, ypač tų, kurie juo važiuoja pirmą kartą. „Molis ar šlakas – be naudos, šis tvarkymo būdas nepasiteisino. Duobes būtina išasfaltuoti, – įsitikinusi Z. Dirsienė. – Neprašome visų iš karto, suprantame, kad tam reikia lėšų. Tačiau jeigu kasmet bus sutvarkoma nors po 10 duobių iš 150 esančių, tikrai daugiau bus sutaupoma pinigų nei jas užpilant drožlėmis, kurios kelią tik dar labiau ardo. Skaudu, nes bendrija asfaltuotą kelią Jokūbavas-sodų bendrija „Rasa“ savivaldybei atidavė geros būklės, o dabar jį tvarkyti reikia po kiekvieno gero lietaus. Avarinės būklės kelias kelia grėsmę žmonių sveikatai ir net gyvybei, šis ruožas itin pavojingas palijus ir tamsiu paros metu. Parašėme dar vieną prašymą savivaldybės vadovams, paprašėme jų imtis palankių ir skubių sprendimų. Kreipėmės ir į savivaldybės Saugaus eismo komisiją, kad būtų sudaryta komisija, kuri ištirtų, ar saugu žmonėms važiuoti minėtu keliu. Jeigu ir dabar nebūsime išgirsti, neliks kitos išeities, kaip kreiptis į aukštesnes instancijas“.

Svarbiausia – sutvarkyti Minijos vingį

Kretingos savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas akcentavo, jog skirti pusės milijono litų, o tiek reikėtų investuoti norint sutvarkyti kelią Jokūbavas-sodų bendrija „Rasa“, savivaldybė galimybių neturi, be to, yra daug svarbesnių rajono gyventojams kelių, kuriuos privalu atnaujinti. „Soduose, mūsų turimais duomenimis, gyvena 4-5 Kretingos rajono gyventojų šeimos, visi kiti – klaipėdiečiai. Mums pirmiausiai, suprantama, rūpi savo žmonės. Pagal galimybes duobes palopome, kad jos nekeltų pavojaus, bet investuoti daugiau negalime. Turime rajone daug svarbesnių kelių, kuriais būtina pasirūpinti. Visiems keliams tvarkyti gauname apie 2 milijonus litų. Iš jų milijonas paskirstomas Kretingos ir Salantų gatvėms bei seniūnijų keliams tvarkyti. Kita dalis, jei savivaldybės Taryba pritars, bus skirta baigti sutvarkyti J. Jablonskio ir J. Basanavičiaus gatves. Seniūnijos kelius tvarko atsižvelgdamos į jų svarbą, būklę bei gautų lėšų dydį, nes jų ne visiems poreikiams pakanka“.

Anot V. Domarko, dėl sodų bendrijos „Rasa“ gyventojų dabar svarbiausia yra sutvarkyti Minijos upės vingį, nes erozija griaužia krantus ir vanduo grėsmingai artėja prie sodų. Jau parengtas techninis projektas, už kurį sumokėta apie 50 tūkst. litų, o visiems darbams atlikti reikės daugiau nei pusės milijono.