Grafų Tiškevičių palikimui – tarptautinė konferencija

0
41

Aistas MENDEIKA

„Šis renginys – pirmasis žingsnis pradedant Kretingos muziejaus bendradarbiavimą su Baltarusijos valstybiniu kultūros ir menų universitetu“, – sakė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė pradėdama konferenciją „Penktieji Tiškevičių skaitymai“, kurioje pranešimus apie grafų giminės tyrinėjimus skaitė ir svečiai iš kaimyninės Baltarusijos.

Kitąmet sukanka 140 metų, kai Kretingoje buvo įkurta grafų Tiškevičių rezidencija. Taip pat sukanka 70 metų, kai Anapilin iškeliavo paskutinis Kretingos dvaro paveldėtojas. Pasak muziejaus direktorės V. Kanapkienės, konferencija planuota 2015-aisiais, tačiau ją surengti šiemet nuspręsta pageidaujant kolegoms iš Baltarusijos valstybinio kultūros ir menų universiteto, su kuriuo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tyrinėjant Tiškevičių giminės istoriją.

Į konferenciją Kretingoje atvyko Baltarusijos valstybinio kultūros ir menų universiteto kultūrologijos mokslų daktaras, profesorius Aleksandras Smolikas, istorijos mokslų daktarė, profesorė Marija Biaspalaja, kultūrologijos mokslų daktarė Volga Sakalova, taip pat viešnia iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, humanitarinių mokslų daktarė Aldona Snitkuvienė.

Svečius bei visus konferencijos dalyvius pasveikino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, direktoriaus pavaduotoja Danutė Skruibienė, palinkėję visiems konstruktyvaus darbo.

Savo kolegas iš Baltarusijos pristatęs profesorius A. Smolikas teigė, jog jo šalyje grafų Tiškevičių giminės paveldas pradėtas tyrinėti palyginti neseniai. Tarybiniais laikais jie buvo laikomi feodalais, išnaudotojais, todėl nemanyta, kad tokie tyrinėjimai gali būti reikšmingi. Baltarusijai tapus nepriklausoma respublika, prasidėjo išsamūs tyrinėjimai. Pasak A. Smoliko, surinkta labai daug istorinės medžiagos apie Baltarusijoje kilusios grafų giminės praeitį, išsiaiškinta, jog ir dabar dar yra jos palikuonių Lenkijoje, Vokietijoje. 2008-aisiais dvi Baltarusijos valstybinio kultūros ir menų universiteto katedros sujungė savo jėgas ir pradėjo itin kruopščius tyrinėjimus, apie jos paliktą didelį kultūrinį paveldą supažindinama visuomenė.

Pasak svečio iš Baltarusijos, tai daryti labai padeda vykdoma valstybinė programa, pagal kurią taip pat restauruojamos bei atstatomos pilys, dvarai. Profesorius A. Smolikas sakė esąs įsitikinęs, jog bendradarbiavimas su Kretingos muziejumi labai praturtins abiejų pusių turimas žinias bei surinktą istorinę medžiagą apie grafų Tiškevičių giminę. Jis perskaitė pranešimą „Tiškevičių tyrimai Baltarusijoje: pasiekimai ir problemos“

Pranešimą „Kretingos grafai Tiškevičiai“ skaitęs muziejaus direktorės pavaduotojas muziejininkystei Julius Kanarskas teigė, jog iš Baltarusijos kilę grafai Tiškevičiai pirmiausia įsikūrė Biržuose, o vėliau atvyko ir į Kretingą. Apie jų gyvenimą bei veiklą Baltijos pajūryje surinkta daug medžiagos, tačiau dar yra ir „baltų dėmių“.

Pasak J. Kanarsko, grafai buvo surinkę didelę žymių Europos dailininkų darbų kolekciją, tačiau dabar muziejuje yra tik jos dalis. Kur kiti kūriniai nežinoma. „Manau, kad vienas iš svarbiausių Kretingos muziejaus užduočių yra išsiaiškinti, kur jie nuklydo“, – sakė J. Kanarskas. Gausios Tiškevičių giminės portretų kolekcijos dalis šiandien eksponuojama Kretingos muziejuje, o kitą dalį galima išvysti Telšių „Alkos“ muziejuje.

Istorikas J. Kanarskas papasakojo apie grafų laikais puoselėtą dvaro parką, tvenkinius, buvusią liepų alėją, kurią šiandien primena tik išlikusios fotografijos. Pasak jo, anuomet Žiemos sodas buvęs vienas iš didžiausių Europoje.

Grafų Tiškevičių dvare atsirado ir pirmoji Lietuvoje hidroelektrinė, pirmasis vaikų darželis, kurį įkūrė Marija Tiškevičiūtė. O pirmoji Lietuvoje telegrafo linija sujungė Kretingą, Plungę ir Rietavą, kur taip pat labai vertingą paveldą paliko Oginskių giminė.

Pranešimą „Grafo Mykolo Tiškevičiaus palikimas Lietuvos rinkiniuose“ skaitė humanitarinių mokslų daktarė A. Snitkuvienė, „Tiškevičių giminė memuaristikoje“ – profesorė iš Baltarusijos M. Biaspalaja, „Rūmai – semiotinis didikų kultūros komponentas (Tiškevičių dvarai)“ – kultūrologijos mokslų kandidatė V. Sakalova.

Tarptautinė konferencija, skirta grafų Tiškevičių giminės tyrinėjimams, muziejuje baigėsi Kretingos meno mokyklos kolektyvo koncertu.

Reklama: https://www.herba.lt/dantu-pasta.