Cukrus: ar būtina jį pašalinti iš savo mitybos?

0
48

Neseniai paskelbti mokslinio tyrimo rezultatai parodė, kad asmenys, gėrę daugiau cukrumi saldintų gėrimų – gaiviųjų gėrimų, vaisvandenių, sirupų, sulčių, saldintų karštų gėrimų, pieniškų cukrumi saldintų gėrimų, sportinių ar energinių gėrimų, dažniau sirgo vėžiu. „Tikėtina, kad saldintų gėrimų neigiamą įtaką sveikatai daugiausia lėmė juose esantis cukrus,“ – sako Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė dr. Rūta Everatt.

Į Prancūzijoje atliktą tyrimą buvo įtraukta daugiau kaip 100 000 šioje šalyje gyvenančių suaugusių žmonių. Buvo atlikta išsami apklausa apie jų mitybą, tyrimo dalyvių sveikata stebėta 9 metus.

„Tyrimo duomenys parodė, kad išgeriami 100 ml (1 nedidelė stiklinė) saldaus gėrimo per dieną padidina vėžio riziką 18% (krūties vėžio – 22%), nustatytas ryšys ir su 100% sulčių vartojimu, – sako dr. R. Everatt. – Ryšio tarp saldintų dirbtiniais saldikliais gėrimų ir vėžio nerasta, tačiau vartojančių šiuos gėrimus tyrimo dalyvių buvo mažai, rezultatas galėjo būti nepatikimas.“

Pasak tyrimo autorių, saldintų gėrimų neigiamą įtaką sveikatai daugiausia lėmė juose esantis cukrus. Daug cukraus maiste ar gėrimuose didina viršsvorį ir nutukimą, o per didelis svoris yra įvairių tipų vėžio rizikos veiksnys (burnos, ryklės, gerklų, tam tikrų tipų stemplės ir skrandžio, kasos, tulžies pūslės, kepenų, storosios žarnos, krūties (po menopauzės), kiaušidžių, gimdos kūno, inkstų ir išplitusio prostatos vėžio). Vėžio atsiradimo tikimybę galėjo padidinti ir kiti veiksniai, tokie kaip didelis glikeminis indeksas, saldžiuosiuose gėrimuose esantys priedai (pvz., 4-metylimidazolas, kurio yra karamelės skonio gėrimuose) arba pesticidai. „Tam, kad šio tyrimo rezultatai būtų patvirtinti ir išsiaiškintos ryšio tarp saldžiųjų gėrimų ir vėžio rizikos priežastys, reikia daugiau prospektyvinių ir eksperimentinių tyrimų,“ – komentuoja dr. R. Everatt.

„Tikėtina, kad saldintų gėrimų neigiamą įtaką sveikatai daugiausia lėmė juose esantis cukrus,“ – sako Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė dr. Rūta Everatt.

Cukrus yra dažnai vartojamas angliavandenis, kuris maistui suteikia saldų skonį. Yra įvairios cukraus rūšys – gliukozė, fruktozė, laktozė, maltozė ir sacharozė (stalo cukrus). Kai kurie cukrūs (gliukozė, fruktozė, laktozė) natūraliai susidaro vaisiuose, daržovėse ir kitame maiste. Tačiau, daug vartojamų maisto produktų savyje turi pridėtinio cukraus – t.y. cukraus, kurį mes patys dedame į maistą, kad pagerintume skonį arba kurio į produktą prideda gamintojai. Pagrindiniai pridėtinio cukraus šaltiniai yra gaivieji gėrimai, pyragai, šokoladas, vaisių gėrimai ir desertai. Pavyzdžiui, vienoje kokakolos skardinėje gali būti iki 7 arbatinių šaukštelių cukraus, o vidutinio dydžio šokolado plytelėje – iki 6 arbatinių šaukštelių cukraus.

„Būtent pridėtinis cukrus yra siejamas su daugeliu sveikatos problemų, – teigia dr. R. Everatt. – Yra daug įrodymų, kad pridėtinis cukrus didina vaikų ir suaugusiųjų nutukimą. Lietuvoje 60% suaugusiųjų ir apie 20% vaikų (7–17 m.) turi antsvorį arba yra nutukę, vaikų nutukimas per pastaruosius 20 metų nuolat didėjo.“

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti pridėtinio cukraus suvartojimą iki mažiau nei 10% paros energijos kiekio – tai sumažina tikimybę atsirasti viršsvoriui, nutukimui ir dantų ėduoniui vaikams ir suaugusiems. Siekiant didesnės naudos sveikatai, rekomenduojama pridėtinio cukraus kiekį maiste dar labiau sumažinti – jeigu įmanoma, iki 5% paros energijos kiekio. PSO rekomendacijose nėra kalbama apie cukrų, esantį šviežiuose vaisiuose ir daržovėse, ar cukrų, esantį piene, kadangi nėra įrodymų, kad šis cukrus turėtų neigiamą poveikį.

„Cukrus natūraliai randamas daugelyje maisto produktų ir gali būti vartojamas kaip sveikos ir subalansuotos mitybos dalis, laikantis rekomendacijų ir išlaikant fizinį aktyvumą, – sako dr. R. Everatt. – Siekiantiems sumažinti savo ir šeimos narių riziką susirgti vėžiu, rekomenduojama laikytis tarptautinių ekspertų parengto Europos kovos su vėžiu kodekso. Viena iš rekomendacijų – sveikai maitintis, t.y. valgyti daug viso grūdo produktų, ankštinių ir kitokių daržovių bei vaisių, riboti maisto, turinčio daug cukraus ir riebalų, vartojimą, vengti saldžių gėrimų.“

Tyrimai rodo, kad daugelyje pasaulio šalių cukraus valgoma per daug. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų 2014 m. atliktu tyrimu nustatyta, kad Lietuvoje 41% vyrų ir 30% moterų į arbatos ar kavos puodelį deda 2 šaukštelius arba daugiau cukraus, gaiviuosius gėrimus 1 kartą per savaitę arba dažniau vartoja 34% suaugusių vyrų ir 22% moterų.

Kai kurios šalys tam, kad sumažintų cukraus vartojimą, įvedė mokesčius sultims ir saldiesiems gėrimams su pridėtiniu cukrumi, kadangi šie gėrimai didina vaikų nutukimą ir diabeto paplitimą tarp suaugusiųjų.

Pasak dr. R. Everatt, dauguma saldžiųjų gėrimų neturi maistinės vertės ir juose yra itin daug kalorijų. „Tyrimais nustatyta, kad geriant daug saldžiųjų gėrimų, padidėja ankstyvos mirties bei vėžio rizika, – sako mokslininkė. – Dar nepakanka tyrimų dėl 100% sulčių poveikio sveikatai, vis tik tikėtina, kad, skirtingai nuo vaisvandenių ir kitų cukrumi saldintų gėrimų, grynųjų sulčių nedideli kiekiai gali būti naudingi dėl daugelio jose esančių vitaminų ir mineralų, turinčių antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių.“

Kaip sumažinti cukraus kiekį

Jeigu norite sumažinti pridėtinio cukraus suvartojimą iki rekomenduojamo lygio (mažiau nei 10% paros energijos kiekio) patariame:

  • sumažinkite cukraus kiekį, reguliariai dedamą į gėrimus ar maistą, tokius kaip arbata, kava, košė, dribsniai ar blynai
  • ribokite maisto, turinčio daug cukraus, vartojimą, taip pat venkite saldžių gėrimų
  • pakeiskite cukrumi saldintus gėrimus becukriais
  • skaitykite maisto produktų etiketes, palyginkite produktus ir pasirinkite tuos, kuriuose yra mažiausias kiekis pridėtinio cukraus
  • kepdami pyragus, trečdaliu sumažinkite cukraus kiekį, nurodytą recepte
  • Bandykite pakeisti recepte nurodytą cukrų prieskoniais (cinamonu, imbieru, migdolais ar vanile)
  • Vietoje cukraus į košes ar dribsnius dėkite vaisių

Kaip sumažinti vėžio riziką

12 rekomendacijų, kaip sumažinti riziką susirgti vėžiu, pateikiama ketvirtosios redakcijos Europos kovos su vėžiu kodekse:

  • Nerūkykite. Nevartokite jokių tabako gaminių.
  • Pasiekite, kad jūsų namuose nebūtų rūkoma. Palaikykite nuostatą nerūkyti jūsų darbo vietoje.
  • Siekite, kad jūsų kūno svoris būtų normalus – palankus sveikatai.
  • Būkite fiziškai aktyvūs kiekvieną dieną. Ribokite laiką, kurį praleidžiate sėdėdami.
  • Maitinkitės sveikai: valgykite daug viso grūdo produktų, ankštinių ir kitokių daržovių bei vaisių, ribokite kaloringo maisto (turinčio daug cukraus ir riebalų) vartojimą, venkite saldžių gėrimų, venkite apdorotos mėsos (rūkytų mėsos produktų, konservų ir pan.), ribokite raudonos mėsos ir sūraus maisto vartojimą.
  • Ribokite bet kokios rūšies alkoholio vartojimą. Siekiant išvengti vėžio geriausia jo nevartoti visai.
  • Venkite per ilgai būti saulėje, ypač nuo to saugokite vaikus. Naudokitės apsaugos nuo saulės priemonėmis. Nesinaudokite soliariumais.
  • Saugokitės vėžį sukeliančių medžiagų poveikio savo darbo vietoje vadovaudamiesi saugaus darbo instrukcijomis
  • Išsiaiškinkite, ar nesate veikiami natūraliai jūsų namuose susidarančios pernelyg didelės koncentracijosradono spinduliuotės. Imkitės priemonių jai sumažinti.
  • Kūdikio žindymas mažina motinos riziką susirgti vėžiu, ypač krūties. Jei tik galite, žindykite savo kūdikį. Pakaitinė hormonoterapija (PHT) didina tam tikrų formų vėžio riziką. Ribokite PHT vartojimą.
  • Suteikite galimybę savo vaikams dalyvauti skiepų programose: hepatito B (naujagimiams), žmogaus papilomos viruso (ŽPV) (mergaitėms)
  • Dalyvaukite atrankinės patikros programose dėl vėžio: gimdos kaklelio vėžio (moterys), krūties vėžio (moterys), storosios žarnos vėžio (vyrai ir moterys).

Pagal Nacionalinio vėžio instituto leidinį „Europos kovos su vėžiu kodeksas. Ketvirtoji redakcija“, 2015

Juventa Sartatavičienė
Vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene
Nacionalinis vėžio institutas