Kiekviename šalies komisariate, įsigaliojus naujam apylinkės inspektoriaus tarnybinės veiklos aprašui, darbą pradėjo bendruomenės pareigūnai. Kretingos policijos komisariate šios pareigos patikėtos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniajai specialistei Jūratei Kazlauskienei.
Saugesnė aplinka – bendromis pastangomis
„Pagrindinis bendruomenės pareigūno darbas – prevencinė veikla. Skatinti gyventojus burtis į saugios kaimynystės grupes ir taip kurti saugesnę gyvenamąją aplinką, tapti policijos rėmėjais ir aktyviai dalyvauti įstaigos veikloje, populiarinti policijos pareigūno profesiją ir siekti didinti jos prestižą, nes nemaža dalis žmonių yra susidarę nuomonę, jog policijos pareigūnams rūpi tik bausti, – „Švyturiui“ sakė J. Kazlauskienė. – Trūksta elementaraus supratimo, jog pareigūnas savo pareigas atlieka griežtai vadovaudamasis įstatymais, o ne taip, kaip pats sugalvoja ar nusprendžia. Mano pareiga – įtikinti žmones, kad sukurti saugesnę aplinką įmanoma tik bendromis jų ir policijos pastangomis, kad saugios kaimynystės grupių reikia jiems, gyventojams, bendruomenėms, o ne pareigūnams“.
Kuo bendruomenės pareigūnas skirsis nuo gyventojams įprasto apylinkės inspektoriaus? „Inspektorius turi konkrečią aptarnaujamą teritoriją, o aš būsiu visur, kur reikės mano pagalbos, susijusios su teisėtvarka. Be to, bendruomenės pareigūnas nevykdo funkcijų, susijusių su baudimu ar sankcijų taikymu, o apylinkės inspektorius tokią kompetenciją turi“, – aiškino pareigūnė.
Laukia kvietimų ir skambučių
Kai kurių bendruomenių žmonėms J. Kazlauskienė jau turėjo galimybę prisistatyti – ji kartu su rajono vadovais važinėjo po seniūnijas, kur pateikta mero ir Administracijos direktoriaus praėjusių metų veiklos ataskaita. „Raginau, kad aš, kaip bendruomenės pareigūnė, būčiau kviečiama į bendruomenės susirinkimus, susiėjimus, kad į juos mane kviestų ir gyventojų bendrijos, įvairios organizacijos, – sakė pašnekovė. – Noriu išsakyti savo pastebėjimus, pasiūlymus, sužinoti, kokių rūpesčių turi žmonės. Norėčiau plačiau pakalbėti ir apie vieną opiausių šiandien problemų – smurtą artimoje aplinkoje, išaiškinti, kas tai yra, paskatinti smurtą patiriančiuosius netylėti, kreiptis pagalbos. Žinoma, reikia kalbėti ir apie piktnaudžiavimo atvejus, nes tokių taip pat yra. Išsakyti problemas gyventojai man gali ir anonimiškai – vis tiek jomis bus pasidomėta, bandoma spręsti. Žodžiu, vienas iš pagrindinių mano norų ir tikslų yra siekti, kad žmonės pasitikėtų policija, drąsiai kreiptųsi į pareigūnus norėdami tiesiog pasitarti ar išsakyti pasiūlymus, susijusius su teisėtvarka. Nes ten, kur gyventojai ir policijos pareigūnai glaudžiai bendrauja ir bendradarbiauja, aplinka saugesnė, nusikalstamumas mažesnis. O man skambinti galima tel. 8 445 75712 arba 8 656 50967“.
Turi svajonę grįžti ten, iš kur atėjo
Policijoje J. Kazlauskienė dirba jau 17 metų. Atėjo čia iš… mokyklos ir dėl to niekada nesigailėjo. „Baigusi tuometinį Pedagoginį universitetą, ketverius metus dirbau pagal specialybę – buvau mokytoja. Panaikinus mokyklą, teko ieškotis darbo. Pagal specialybę neradau, todėl, sulaukusi pasiūlymo dirbti nepilnamečių reikalų inspektore Salantų nuovadoje, iš karto jį priėmiau. Dirbdama baigiau specialius kursus, kur įgijau reikalingų teisinių žinių. Nepilnamečių reikalų inspektore dirbau net 10 metų. Ketveri metai, kai esu Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė. Pagrindinis mano darbas – prevencinė veikla, kuri svarbiausia ir atliekant bendruomenės pareigūno pareigas. Man patikėtą darbą dirbsiu labai nuoširdžiai, nes noriu, kad žmonės patikėtų, jog policijos pareigūnas gali būti ir patarėjas, ir pagalbininkas, o ne tik baudėjas, kaip daugelis įsivaizduoja“, – kalbėjo J. Kazlauskienė.
Nors per darbo metus nė karto nesigailėjo iškeitusi mokyklą į policijos komisariatą, turi svajonę į ją nors trumpam grįžti. „Mokykloje gauni daug ir gerų emocijų, policijos pareigūno darbe to būna mažai, – atviravo pašnekovė. – Į komisariatą žmonės ateina pikti, nusistatę, kiekvienas su savo nenuginčijama tiesa. O visiems geras nebūsi – viena ginčo pusė vis tiek liks nepatenkinta. Džiugina tai, kad yra ir suprantančių žmonių, nors sprendimas priimtas ir ne jų naudai. Kai baigsiu tarnybą policijoje, norėčiau dar bent šiek tiek padirbėti mokykloje – ten, kur pradėjau skaičiuoti darbo metus…“.
Policijos pareigūno darbas, anot J. Kazlauskienės, emociškai sunkus, todėl ji patenkinta, kad šiuo keliu nepasuko nei sūnus, nei dukra: Simas – būsimasis biochemikas, Akvilė pasirinko psichologijos studijas. „Laisvalaikiu patinka skaityti, įvairūs rankdarbiai, mielai kapstausi darže. Visko pati užsiauginu, tad bėgti į parduotuvę prireikus svogūno laiško nereikia“, – juokėsi bendruomenės pareigūnė Jūratė Kazlauskienė.
